1917 m. kovo 11 d. Dumpiuose (Budelkiemio vls., Klaipėdos aps.) gimė Ieva Toleikytė-Adomavičienė, pedagogė, Mažosios Lietuvos išeivijos visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, aktyvi Toronto lietuvių evangelikų liuteronų Išganytojo parapijos narė.

1938 m. baigusi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, Kauno VDU Humanitarinių mokslų fakultete studijavo vokiečių ir anglų kalbas. Karo metais gyveno ir dirbo Vilniuje, ištekėjo už spaustuvininko Leono Adomavičiaus (1913–2007). Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. kartu su vyru pasitraukė į Vokietiją. Po karo Vakarų Vokietijoje dirbo vertėja amerikiečių karo teisme ir UNRA bei IRO administracijos tarnautoja, mokytojavo Regensburgo (Bavarija) lietuvių pabėgėlių stovyklos mokykloje. Persikėlusi į Kanadą, Toronto universiteto Pedagogikos fakultete įgijo gimnazijos mokytojo licenciją ir Voburno koledžo institute Toronte bei Scarborough, Ontarijo provincijoje, dėstė vokiečių ir lotynų kalbas. Kartu su vyru užaugino du sūnus – Rimvydą ir Jurgį.

Ieva Toleikytė-Adomavičienė aktyviai dalyvavo išeivijos visuomenės gyvenime: mokytojavo Toronto lietuvių šeštadieninėje mokykloje, buvo Toronto Išganytojo lietuvių evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkė, sekretorė, su Elze Jankute 1958 m. Toronte įkūrė Mažosios Lietuvos moterų draugiją, ketverius metus jai pirmininkavo. Dalyvavo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio veikloje, buvo Mažosios Lietuvos fondo valdybos narė, Lietuvių tautodailės instituto iždininkė.

Daug pastangų, organizacinių iniciatyvų ir lėšų Ieva Toleikytė-Adomavičienė skyrė bendradarbiavimui su nepriklausomybę atkūrusia Lietuva. Būdama Mažosios Lietuvos fondo valdybos narė ir vicepirmininkė, nuo pat fondo įsteigimo 1985 m. organizavo lėšų rinkimą knygų Mažosios Lietuvos tema leidybai remti. Vėliau fondo reikalais dažnai keliavo į Lietuvą – Kultūros ministerija, leidyklos buvo nuolatinių susitikimų ir derybų vietos, organizavo išleistų knygų platinimą Tėvynėje, išeivijoje, užsienio mokslo įstaigų ir universitetų bibliotekose. Fondo pavedimu ji taip pat organizavo lėšų rinkimą šiandieninio Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenei, daugiausiai jos mokykloms ir mokytojams. Teikė materialinę ir organizacinę paramą Kanadoje besilankantiems Lietuvos mokslininkams, padėjo jiems susipažinti su Toronto universitetais ir jų institucijomis, kultūros ir švietimo įstaigomis. Savo plunksna talkino Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redakcijai, rašė apie nepriklausomoje Lietuvoje pasirodžiusius veikalus Mažosios Lietuvos klausimais. Gerai mokėdama vokiečių ir lotynų kalbas, talkino verčiant į lietuvių kalbą senuosius Mažosios Lietuvos istorijos šaltinius, Mažosios Lietuvos tyrinėtojams Lietuvoje parūpindavo Vokietijos ir kitų kraštų leidinių. Už aktyvią visuomeninę veiklą ir nuopelnus Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus 2002 m. Ievą Adomavičienę apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

Sulaukusi gražaus šimto metų jubiliejaus, ilgaamžė lietuvininkė mirė Toronte 2017 m. liepos 11 d. Po atsisveikinimo pamaldų Toronto Yorke Chapel koplyčioje liepos 28 d. palaidota Šv. Jono lietuvių kapinėse Misisogoje (Mississauga, Ontarijas).

Pasak Toronto lietuvių evangelikų liuteronų Išganytojo parapijos kunigo Algimanto Žilinsko, „ne taip kaip daugeliui intelektualų, kuriems Bažnyčia ir tikėjimas neturi ypatingos svarbos, Ievai Bažnyčia ir tikėjimas buvo esminė asmenybės dalis, iš kurios spindėjo jos visas gyvenimas ir veikla. Pažįstant ją, augo ir mano meilė Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei.“

Parengta pagal „Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.7-8, p.18

Comments are closed.