1767 m. kovo 30 d. Vilniuje mirė Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz), vėlyvojo baroko, rokoko architektas, žymiausias Vilniaus baroko mokyklos kūrėjas.

Tiksli žymiojo architekto gimimo data nei vieta nežinoma. Manoma, kad  Jonas Kristupas Glaubicas gimė apie 1700 m. Svidnicėje (vok. Schweidnitz), Silezijoje. 1732–1735 m. mokęsis Dancige pas meistrą G. Forsterį. Spėjama, kad architektūrą galėjęs studijuoti pietų Vokietijoje. Nėra ir jokio žinomo išlikusio jo atvaizdo.

Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras 1916 m.

Į Vilnių Jonas Kristupas Glaubicas atvyko po 1737 m. miestą nusiaubusio gaisro, pakviestas evangelikų liuteronų parapijos. Jam vadovaujant, 1739 m. padėtas dabartinio Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios pastato kertinis akmuo, architektui pavesta suprojektuoti bei įrengti bažnyčios interjerą, perstatyti parapijos bibliotekos pastatą, pasirūpinti kitais parapijai kelių posesijų sklype tarp Vokiečių ir Pranciškonų gatvių priklausančiais pastatais. Už šiuos darbus iki 1742 m. jis gavo nuolatinę algą. Atskirus parapijos užsakymus architektas vykdys ir vėliau. Nuo 1746 m. Jonas Kristupas Glaubicas buvo renkamas į Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos vadovybę, joje ėjo įvairias su pastatų administravimu susijusias pareigas. 1742 m. Jonas Kristupas Glaubicas vedė parapijos kantoriaus dukrą Barborą Liudviką Suchland. Jiedu susilaukė devynių vaikų, pilnametystės sulaukė trys dukterys.

Šalia aktyvaus dalyvavimo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos gyvenime J. K. Glaubicas plėtojo glaudžius asmeninius ir profesinius ryšius su įvairių tikybų menininkais ir dailiųjų amatų meistrais, dvasininkais. Daug prisidėjo atstatant miestą po 1737 m. ir 1748–1749 m. gaisrų. Pagal J. K. Glaubico projektus Vilniuje perstatyta Šv. Kotrynos  (1743 m. paaukštinti bokštai, apie 1746 m. rekonstruota Šv. Apvaizdos koplyčia), evangelikų liuteronų (1739–1742 m.; įrengė interjerą), Šv. Jonų (pagrindinis fasadas, presbiterijos frontonas, barokiniai altoriai, 1749 m.) bažnyčios, rotušė (1753 m. paaukštintas bokštas), Žengimo į dangų (misionierių) bažnyčia (paaukštinti bokštai, pristatytas tambūras, 1756 m.), Šventosios Dvasios cerkvė (1753 m., sukūrė jos ikonostasą 1757 m.), gyvenamųjų namų, pastatyti bazilijonų vienuolyno vartai (1762 m.) ir daugelis kitų pastatų ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovėse.

Mirtis architektą užklupo darbo vietoje – tikrindamas mūrininkų darbą, žuvo nukritęs nuo pastolių. Buvo palaidotas senosiose Vilniaus evangelikų liuteronų kapinėse dabartinėje Liejyklos gatvėje. Šiandien kapo vieta nežinoma.

Beje, 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos spauda pranešė, kad Liejyklos gatvėje pastebėti devyni maišai žmonių kaulų, kuriuos statybininkai bus aptikę dar 2015 m. vykdytų privataus komercinės paskirties pastato statybų metu. Apie radinį pranešta policijai, dėl šio fakto ketinta pradėti ikiteisminį tyrimą…

Pernai, 2017-aisiais – Reformacijos jubiliejaus metais, sukako 250 metų nuo Jono Kristupo Glaubico mirties. Pastarajai sukakčiai artėjant, keltas klausimas dėl žymiojo Vilniaus architekto atminimo įamžinimo. 2015-aisiais sostinės savivaldybė buvo paskelbusi apie ketinimus rekonstruoti Vokiečių gatvę ir kvietė visuomenę pasisakyti, kokio pobūdžio rekonstrukcijos derėtų imtis, ką ir kaip šioje gatvėje įamžinti. Tąkart Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios mėnraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius Kęstutis Pulokas rašė: „Įžymiojo liuterono nuoširdžiai pasidarbuota statant daugybę Vilniaus skirtingų tikybų šventovių, kitų vertingų pastatų. Argi ne keista, kad didžiajam statytojui iki šiol nepastatytas paminklas? Bene įžymiausio XVIII a. Lietuvos architekto paminklą ar kitą atminimo ženklą labiausiai tiktų įrengti jo išvaikščiotoje Vokiečių gatvėje, iš kurios, beje, matyti ne vieno jo kurto pastato bokštai ir sienos. Juolab, artėja 250-osios J. K. Glaubico mirties metinės…“ (Kęstutis Pulokas. Vilniaus Vokiečių gatvės jubiliejai// Lietuvos evangelikų kelias, 2015, Nr.12, p.5).

Jubiliejaus metais jam antrina Vokiečių bendruomenės pirmininkas Martynas Ervinas Peteraitis: „Tenka apgailestauti, kad Vilniaus senamiestyje architekto vardas nėra įamžintas. O juk reikėtų skvero ar aikštės, pavadintos šio iškilaus architekto vardu, ar bent memorialinės lentos, vilniečiams ir miesto svečiams primenančios apie šio Lietuvos kultūrai nusipelniusio žmogaus gyvenimą ir veiklą.“ Pastarojo rūpesčiu 2017-ųjų pabaigoje išėjo architekto mirties 250-osioms metinėms skirtas nedidelis, tačiau gausiai nuotraukomis iliustruotas pažintinis leidinys „Jono Kristupo Glaubico kelias“, teksto autorė dr. Auksė Kaladžinskaitė.

Šis visuomenininkų iniciatyva parengtas leidinys ir buvo bene vienintelis apčiuopiamesnis Jono  Kristupo Glaubico sukakties atspindys. Gaila, kad atitinkamų institucijų pritarimo nesulaukė siūlymas 2017 m. įžymiojo architekto atminimą pagerbti pašto ženklu.

Atrodo, veikliojo Vilniaus architekto vardo ryškesnis įamžinimas sostinėje dar tebelaukia savo valandos. O kol kas Jono Kristupo Glaubico vardu pavadinta gatvė yra Tarandėje, Pašilaičių seniūnijoje.

Nuotraukoje Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras 1916 m.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *