1991-ųjų balandžio 12 d. Bostone, JAV, mirė poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas Stasys Santvaras.

Poetas gimė 1902-ųjų gegužės 27 dieną Rūstekoniuose (Jurbarko rajone), o brendo ir formavosi tuometiniame Kaune. Būtent čia tarpukariu išleisti ir pirmieji poeto eilėraščių rinkiniai „Saulėtekio maldos“ (1924), „Pakalnių debesys“ (1936), „Giesmės apie saulę ir sielą“ (1939). Autobiografijoje poetas yra prisipažinęs, jog savo pirmąja knyga išdrįso pagerbti savo neakivaizdinį kūrybos Mokytoją – Maironį. Įleistas paties namų šeimininko, jaunasis S. Santvaras įteikė Maironiui knygelę su autografu „Didžiajam Maironiui – Autorius. Kaune, 1924.X.2“. Buvo svetingai priimtas, išsiaiškino, jog abu esą pakraščio žemaičiai, pasikalbėjo apie kūrybą, net išgėrė po stiklelį sesers Marcelės krupniko. Šį susitikimą S. Santvaras prisiminė iki mirties, didžiavosi ta pažintimi.

1926–1927 m. mokėsi Klaipėdos muzikos konservatorijoje. Metus dainavimą, muziką, italų kalbą, dailės istoriją bei literatūrą studijavo Milane. 1932–1934 m. buvo Valstybės operos teatro solistas. Scenoje sukūrė Senojo vaidilos, Sinodalo, Jurodivo ir kitus personažus. 1934 m. paskirtas dramaturgu Operos teatre. 1941 m. rudenį paskirtas Kauno valstybinio dramos teatro direktoriumi, nuo 1943 m. – Kauno Jaunimo teatro direktoriumi.

Pagal originalius S. Santvaro libretus sukurtos Stasio Šimkaus operos „Pagirėnai“, „Kaimas prie dvaro“, Juliaus Gaidelio „Dana“, Vytauto Marijošiaus „Priesaika“, Jurgio Karnavičiaus „Eglė žalčių karalienė“, Juozo Pakalnio baletas „Sužadėtinė“. Taip pat išvertė Volfgango Amadėjaus Mocarto „Don Žuano“ ir „Figaro vedybų“, Bedržicho Smetanos „Parduotosios nuotakos“, Aleksandro Borodino „Kunigaikščio Igorio“, Džiuzepės Verdžio „Otelo“, „Traviatos“, „Rigoleto“, „Trubadūro“, Jules Massenet „Manon Lesko“, Džiakomo Pučinio, Šarlio Guno ir kitų kompozitorių operų libretus.

Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sugriovė visą ligtolinį gyvenimą: su šeima pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. į JAV.

Egzode S. Santvaras nenustojo rašyto poezijos, nors kaip ir daugeliui emigrantų teko dirbti įvairiausius darbus. JAV pasirodė 5 eilėraščių rinkiniai ir viena rinktinė. Apie savo poetinę „programą“ S. Santvaras yra rašęs: „… aš visada stengiausi reikštis nemeluotu jausmu, nemeluotu vidiniu ritmu, išgyventu ir originaliu poetiniu vaizdu, savaimingesne ir brandesne mintimi. Ypačiai man visuomet rūpėjo sakinio sklandumas ir skambumas – lietuvių kalbos muzika, teikianti rašytojui milžiniškus išteklius garsinių spalvų ir atspalvių“.

Lietuvoje ir išeivijoje išleista 16 Stasio Santvaro knygų. Didelė rašytojo asmeninės bibliotekos dalis saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje bei Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

2004 m. urna su poeto palaikais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *