Lietuvoje yra bent keli politikai, kurių pavardės yra tapusios tikrais simboliais. Vienas jų – Vytautas Šustauskas, kuris ne tik  buvo pasivadinęs „ubagų karaliumi“, patekęs ne į vieną kuriozinę situaciją, viešai išsakęs garbės jam nedarančių dalykų, bet ir 2000 m. balandžio 13 dieną buvo išrinktas Kauno meru.

V. Šustauskas gimė 1945 m. kovo 19 dieną Kražiuose, Kelmės rajone. Jis baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą, vėliau mokėsi Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete, Klaipėdos jūreivystės mokykloje. Pats save mėgsta vadinti jūreiviu, nes jaunystėje yra plaukiojęs žvejybos traleriais. Jau gerokai vėliau, pasibaigus „nuotykiui“ Kauno mero poste, V. Šustauskas nusprendė, kad kur kas solidžiau bus, jei baigs kurią nors aukštąją mokyklą ir 2005 m. gavo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto baigimo diplomą.

Aktyviai įsijungė į Atgimimo procesus, budėjo prie parlamento Vilniuje per tragiškus Sausio įvykius. Tuo pat metu jis pradėjo aktyviai kritikuoti valdžią dėl esą netinkamos socialinės politikos. 1997 m. rugsėjį V. Šustauskas suorganizavo Ubagų žygį iš Kauno į Vilnių, kur surengė protesto mitingą.

Yra pagarsėjęs kaip labai konfliktiška ir sunkiai sugyvenama asmenybė. Kurį laiką buvo bendražygiai su Lietuvos laisvės lygos lyderiu Antanu Terlecku, bet paskui susipyko ir tapo aršūs oponentai. V. Šustauskas nusprendė sukurti alternatyvą Lygai – Lietuvos laisvės sąjungą.

Pirmą kartą Kauno miesto tarybos nariu buvo išrinktas dar 1998 m. Na, 2000 m. balandžio 13 d. buvo išrinktas Kauno meru. Tiesa, šias pareigas užėmė tik iki spalio mėnesio pabaigos. Paskui dar ketverius metus buvo LR Seimo nariu ir tuo jo politinė karjera baigėsi. Vėlesni bandymai dalyvauti rinkimuose nebuvo sėkmingi.

2000 m. Savivaldybių rinkimų Kaune rezultatai daug ką pribloškė. Daugiausia mandatų – net 11 – iškovojo V. Šustausko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga. Ši organizacija gerokai pralenkė tiek antroje vietoje likusius socialliberalus, tiek tradiciškai Kaune dominavusius konservatorius. Kurį laiką atrodė, kad, nepaisant sėkmingo pasirodymo rinkimuose, V. Šustauskui teks tenkintis opozicijos lyderio vaidmeniu, nes kitos partijos nenorės su juo bendradarbiauti. Tačiau tokios prognozės nepasiteisino ir V. Šustauskas sėkmingai sudarė koaliciją ne tik su Jaunalietuviais, bet ir su socialliberalais.

Netrukus paaiškėjo, kad V. Šustauskui labai sunkiai sekasi organizuoti tarybos veiklą, jam trūksta elementarių politinių įgūdžių. Jis sugebėjo tik vėl leisti rūkyti Laisvės alėjoje ir  paskelbti keletą antisemitinių pareiškimų. Tiek Kauną, tiek patį V. Šustauską išgelbėjo tai, kad jis nutarė dalyvauti Seimo rinkimuose ir kauniečiams atsirado proga „atsikratyti“ ekscentriško mero. V. Šustauskas tapo Seimo nariu, o naujuoju meru tapo socialliberalas Erikas Tamašauskas. Beje, po kurio laiko jis buvo nušalintas ir prasidėjo iki pat kadencijos pabaigos trūkusios kumštynės dėl mero posto.

V. Šustausko vadovavimas Kaunui iki šiol vadinamas vienu gėdingiausiu puslapių pokomunistinės Lietuvos politinėje istorijoje. Kita vertus, kaip pastebi politologai, šiandien „kartelė“ politikams Lietuvoje nuleista labai žemai ir neturėtume stebėtis, kaip šustauskai patenka į labai atsakingas politines pareigas.

 

 

3 Comments