Juozo Baltušio sakmės

1909 metais balandžio 14 d. (pagal senąjį kalendorių, o naujuoju stiliumi balandžio – 27 d.) gimė viena kontraversiškiausių mūsų literatūros figūrų, rašytojas ir sovietinės visuomenės veikėjas Juozas Baltušis. Dešimttūkstantiniais tiražais anuomet išleisti jo romanai „Parduotos vasaros“, „Sakmė apie Juzą“, atsiminimų knyga „Su kuo valgyta druska“, apsakymų rinkinys „Valiusei reikia Alekso“ bei kiti rašytojui pelnė ne vieną valstybinę premiją bei žmonių pagarbą.

Kaip teigia rašytojas Vytautas Martinkus, parašęs įžanginį straipsnį prieš dešimtmetį pasirodžiusiam naujam „Sakmės apie Juzą“ leidimui, „erudicija ir retorikos įgūdžiais retas kuris galėjo su J. Baltušiu varžytis. Įgimtas pasakotojo talentas tapo profesionalia iškalba, apie ją, ypač jos sąmojaus kibirkštis, sklisdavo legendos“.

Tačiau tokia asmenybė kaip J. Baltušis negalėjo išsitekti vien literatūroje. Visą gyvenimą jis užėmė ir aukštus postus įvairiose organizacijose bei įstaigose, todėl mielai naudojosi tuometinei nomenklatūrai deramomis privilegijomis. Didžiausia J. Baltušio drama įvyko paskutiniais jo gyvenimo metais, Lietuvai pamažu pasukant išsilaisvinimo keliu. Būtent tuomet rašytojo išreikšta atsargi laikysena Sąjūdžio idėjų bei jo lyderių atžvilgiu, jo abejonė dėl Lietuvos nepriklausomybės, kardinaliai pakeitė jo vertinimą visuomenės akyse – nuo pagarbos ir meilės staiga pereita prie neapykantos.

Kita vertus, būtent tokia J. Baltušio laikysena sugriovė jo autoritetą ir Tarybų Lietuvos viziją tebepuoselėjusių „jedinstvininkų“ gretose. Galiausiai 1991 metų vasario pradžioje įvykusios rašytojo laidotuvės netapo visuotinio gedulo bei pagarbos išraiška. Beje, ir iki šiol rašytojas lieka užribio autoriumi, taip ir neperžengusiu laisvos Lietuvos ribos. Užtenka paminėti vien tą faktą, kad jo kūriniai, net ir „Sakmė apie Juzą“, nepatenka į mokyklų programas.

Tačiau būtent šis romanas perauga ir patį rašytoją, ir jo laikmetį. Neabejotinai tai pats geriausias J. Baltušio kūrinys, beje, dar rašytojui esant gyvam išverstas į prancūzų kalbą. Tai gražiai ir jautriai papasakota vieno žmogaus gyvenimo, išlikimo, meilės ir kančios istorija. Beje, Lietuvos šimtmečio proga vieno portalo iniciatyva rinktoje geriausių lietuvių literatūros kūrinių šimtuke J. Baltušio „Sakmė apie Juzą“ atsidūrė 29 vietoje.

2017 m. žurnale „Metai“ buvo publikuojami 25 metus archyve pragulėję J. Baltušio dienoraščiai, leidžiantys nuodugniau pažvelgti į šio talentingo rašytojo gyvenimą ir pasaulėžiūrą, sovietinės sistemos kritiką bei privilegijuoto sovietinio veikėjo kasdienybę.

O tai, kad šio rašytojo gyvenimas ir darbai, nors nepriklausomoje Lietuvoje ir primiršti, tačiau išlieka įkvėpimo bei naujos mitologijos kūrimo šaltiniu liudija tas faktas, kad prieš keletą metų keliuose kultūriniuose leidiniuose pasirodė trumpos istorijos, šiek tiek primenančios dzen anekdotus, apie bodhisatvą Baltušį, veikiantį ne tik sovietmečiu, bet ir mūsų dienomis.