Lygiai prieš 70 metų, 1948 m. balandžio 16 d. mirė viena svarbiausių tarpukario Lietuvos muzikos figūrų – kompozitorius, profesorius, lietuvių muzikos klasikas Juozas Gruodis (gimė 1884). Tai pirmasis lietuvių kompozitorius, reguliariai kūręs simfoninę muziką, kurioje tęsė sodrią vėlyvojo programinio romantizmo tradiciją. Nors iki 30-ies metų Gruodis dirbo vargonininku provincijoje, vėliau studijavo Maskvos ir Leipcigo konservatorijose, o grįžęs į Kauną, dirbo Valstybės operos dirigentu ir 1933 m. įkūrė Kauno konservatoriją – pirmąją aukštąją muzikos mokyklą Lietuvoje, tapo jos direktorium ir pirmuoju kompozicijos profesorium. Gruodis intensyviai domėjosi senąja lietuvių liaudies muzika – monodijomis ir polifoninėms sutartinėmis, dažnai jas harmonizavo, o ilgainiui sukūrė individualų stilių iš nuosaikiai modernių išraiškos priemonių ir lietuvių tautinės muzikos elementų, esminėmis nuostatomis gana artimą Béla’os Bartóko ir Leošo Janáčeko estetikai. Gruodžio pažiūros ilgą laiką darė stiprią įtaką daugeliui lietuvių kompozitorių.

Juozas Gruodis gimė 1884 m. gruodžio 20 d. Zarasų aps., Antazavės valsčiuje, Rakėnų k. Baigęs Rokiškio muzikos mokyklą, jis kurį laiką vargoninkavo, rengė vakarus – koncertus, vedė chorus ir orkestrus, režisavo mėgėjų vaidinimus. Privačiai pasiruošęs, Gruodis įstojo į Maskvos konservatoriją studijuoti kompozicijos teorijos, tačiau baigti studijas jam sutrikdė pirmasis pasaulinis karas. Gruodis buvo mobilizuotas ir paskirtas kariuomenės kapelmeisteriu. Nepraėjus nė metams, jis sunkiai susirgo ir buvo išsiųstas į Jaltos kurortą gydytis. Ten jis parašė daug muzikos kūrinių, aktyviai dalyvavo muzikiniame visuomeniniame gyvenime ir dirbo pedagoginį darbą.

1920 m. vasarą Gruodis grįžo iš Jaltos į Lietuvą ir tų pačių metų rudenį išvyko į Leipcigą baigti kompozicijos teorijos studijų. Atvykęs vasaros atostogų į Lietuvą, Gruodis pasirodydavo Kauno muzikinei visuomenei ne tik kaip kompozitorius, bet kaip ir dirigentas bei pianistas. Po ketverių metų, baigęs Leipcigo konservatoriją, jis apsigyveno Kaune, kur praleido likusius 24 savo kūrybinės, pedagoginės, artistinės ir visuomeninės veiklos metus.

 

Gruodis yra vienas iš tų lietuvių kompozitorių, kurie, būdami talentingi ir įtemptai dirbdami, įgijo sistemingą, užbaigtą profesinį pasiruošimą. Jo kūryba apima įvairius muzikos žanrus – Gruodis rašė muziką fortepijonui, smuikui, sukūrė styginį kvartetą, keletą simfoninių poemų, baletą “Jūratė ir Kastytis“, muziką dramos spektakliams, rašė originalias ir harmonizavo liaudies dainas.

Parengta pagal mic.lt ir muzikos istorijos vadovėliuose pateiktą informaciją

3 Comments

  1. Ar jūs paskaitote, ką skelbiate? Tekstas kaip iš Tarybinio Vadovėlio. Kažkodėl neparašėte, kodėl „Tarybinei Armijai išvadavus Lietuvą“ Gruodis taip trumpai begyveno. O vertėtų.

  2. Malonu, kad pašalinote tuos iškreiptus tekstus.

    1948 m. J. Gruodžio kūryba ir pedagoginė veikla sovietų funkcionierių smerkta už formalizmą.
    Šaltinis: https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/1137701

  3. Paskutiniai treji Gruodžio gyvenimo metai buvo smarkiai paveikti ideologinių okupuotos Lietuvos realijų. Kompozitorius gauna apdovanojimą „už įžymius nuopelnus, pedagoginę veiklą bei už šaunų darbą Didžiajame tėvynės kare“, yra išrenkamas į Kauno „darbo žmonių deputatų tarybą“, taip pat į meno darbuotojų profsąjungos struktūras, „tarybinių kompozitorių organizacinį komitetą“.
    Tuo pat metu jo instrumentinė kūryba stipriai kritikuojama dėl nepageidautinų „formalistinių“ elementų.

    Šaltinis: http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/gruodis/#bio

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *