Prieš dešimt metų, 2008 m. balandžio 20 d., eidamas 79 metus mirė iškilus kultūrininkas Bronys Savukynas.  Jis buvo ne tik mokslininkas, „Kultūros barų“ redaktorius, Lietuvos PEN centro, Lietuvių kalbos bendrijos, Pasaulio lituanistų bendrijos narys, bet ir aktyvus lietuvių ir lenkų kultūrinio bendradarbiavimo skatintojas, parašė daugybę darbų apie lietuvių kalbą, kalbos kultūrą („Vardai ir žodžiai“, „Ežerų vardai“, „Ženklas ir prasmė“, „Žodžiai ir prasmės“, „Žodžiai ir žmonės“ ir kt.), buvo vienas iš „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų.

Bronys Savukynas daug metų nuosekliai rūpinosi Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimu, abiejų valstybių intelektualų bendradarbiavimu. Ši jo veikla buvo įvertinta Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjos premija.

Bronys gimė 1930 m. sausio 5 dieną Čivonyse, Veisiejų valsčiuje. Jo šeima aktyviai talkino pokario partizanams ir tik per stebuklą nebuvo ištremta. 1949 m. B. Savukynas baigė Leipalingio gimnaziją ir pradėjo studijas Vilniaus universitete. Tiesa, prieš tai dar pabandė architektūros studijas Kaune, tačiau jas tęsė tik pusmetį. Ne dėl to, kad nepatiko, bet teko gelbėtis nuo valdžios represijų,, nes kartu su keliais grupiokais per Vėlines pagerbė žuvusius laisvės kovotojus vienose iš  Kauno kapinių.

Vilniaus universitete jis baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, o paskui čia liko aspirantūros studijoms. Tuo pat metu jis dar dirbo mokytoju. Vėliau darbavosi Lietuvių kalbos ir literatūros institute, tačiau iš čia 1965 m. buvo atleistas. Pretekstu tapo „Vakarinėse naujienose“ pasirodę straipsniai, kad Bronys neva prijautė fašistams ir įtartinai bendradarbiauja su vokiečiais. Kaip rodo archyvinė medžiaga, tai buvo KGB provokacija, norint suardyti bičiulių grupės nuolatinius susitikimus „Neringos“ restorane Vilniuje.

1970 m. jis pradėjo dirbti žurnale „Kultūros barai“. Pradžioje kalbos redaktoriumi, o netrukus tapo kultūros skyriaus redaktoriumi. 1992 metais jis tapo vyriausiuoju šio žurnalo redaktoriumi ir juo buvo iki pat mirties, tapo tikru kultūros leidinio redaktoriaus simboliu.

Atgimimo laikotarpiu buvo vienas iš Liberalų partijos iniciatorių, tačiau labai greitai pasitraukė, nes iniciatoriai pradėjo krikti. Visgi galima kalbėti apie didžiulę B. Savukyno įtaką ne tik kultūros, meno, bet ir politinio lauko žmonėms. Labai daug kam jis buvo vienas svarbiausių autoritetų, darė įspūdį ne tik neįtikėtina erudicija, bet ir tolerancija bei nusiteikimu visada „plaukti prieš srovę“.

2006 m. už nuopelnus kultūrai B. Savukynas buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
2007 m. buvo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas.

2010 m. PEN klubas kartu su Kultūros ministerija įsteigė kasmet teikiamą Bronio Savukyno premiją.

 

 

 

Comments are closed.