1852 m. balandžio 26 d. Tilžėje gimė Otas fon Mauderodė (Otto von Mauderode), spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas, Tilžėje išleidęs 364 lietuviškas knygas (taipogi ir Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metu) ir laikraščių (įtakingiausias Mažosios Lietuvos laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“ (1890–1925), „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Ūkininkas“, „Varpas“). Vienas iš socialiai atsakingo verslo pradininkų, buvo sukūręs specialų spaustuvės darbininkų paramos fondą.
Otas fon Mauderodė po įžegnojimo ėmėsi mokytis spaustuvininko amato Posto knygų spaustuvėje Tilžėje, po to dirbo Įsruties, Berlyno, Vienos, Miuncheno ir kitų miestų spaustuvėse. Keliavo po Austriją, Šveicariją bei Italiją. Daug patyręs, po septynerių metų sugrįžo į gimtąją Tilžę ir čia 1881 m. su broliu Hugo fon Mauderode (1856–1915) įkūrė savo spaustuvę. Šalia spaustuvės veikė leidykla-knygynas. Sėkmingai įmonės plėtrai įtakos turėjo Oto fon Mauderodės santuoka su turtingo Smalininkų ūkininko K. Albušaičio dukterimi. 1881 m. Otas fon Mauderodė savo spaustuvėje pradėjo leisti pirmąjį Mažojoje Lietuvoje mokslinį leidinį, Lietuvių literatūros draugijos, kuriai ir pats priklausė, „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft“ (ėjo iki 1912 m.). Nuo 1884 m. leido vokišką dienraštį „Tilsiter Anzeiger“, vėliau pervadintą „Tilsiter Allgemeine Zeitung“, daugiau nei dešimties tūkstančių egzempliorių tiražu ėjusį iki 1943 m.
Nuo 1883 m. spausdino ir Didžiajai Lietuvai skirtus draudžiamus lietuviškus leidinius, rėmė lietuvių tautinį ir kultūrinį judėjimą, užtarė Vokietijos valdžios rusų prašymu persekiotus Didžiosios Lietuvos knygnešius. 1893 m. Tilžės policijai pradėjus gaudyti knygnešius, Oto fon Mauderodė ne tik derėjosi su vietos policijos vadovybe, kad knygnešiai būtų paleisti, bet ir nuvykęs į Karaliaučių spaustuvininkų vardu įtikino vyriausybės atstovus, kad tokie policijos veiksmai kenkia Tilžės ir Prūsijos karalystės reikalams.
Otas fon Mauderodė mirė Tilžėje 1909 m. sausio 17 d. Spaustuvę paveldėjo jo sūnus Egonas fon Mauderodė (1889–1927), po jo mirties – našlė Mina ir sūnus Otas (g. 1917). Mauderodės spaustuvė buvo ypatingas reiškinys ne vien lietuvių knygos istorijoje. Ji užėmė reikšmingą vietą Tilžės ekonominiame, dvasiniame gyvenime, darė didžiulį poveikį Lietuvai ir JAV lietuviams, skatino poligrafijos ir knygos meno tobulėjimą. Spaustuvė, leidykla, knygrišykla, popieriaus ir knygų prekyba sutelkė per 200 nuolatinių darbuotojų, tuo metu tai buvo solidi ne tik Tilžės miesto, bet ir visos Rytų Prūsijos įmonė. Paskutinė išspausdinta lietuviška knyga – Vydūno filosofijos veikalas „Žmonijos sąmoningumas tikybiniuose jos padavimuose, šventraščiuose ir tikybiniuose žymženkliuose“, 1941 m. konfiskuota nacių cenzūros ir sunaikinta sandėlyje.
1881 m. įkurtoji Mauderodės spaustuvė veikė iki Tilžės žūties 1944 m.
