2004 metų gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, pasirašydama įstojimo sutartį Atėnuose.

Tą pačią dieną į ES buvo priimtos ir šios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

Lietuva prašymą priimti ją į ES pareiškė 1995 metais. 1999-aisiais šalis gavo oficialių kvietimą pradėti derybas dėl narystės, kurias realiai pradėjo 2000-ųjų metų vasarį. 2003 metais buvo vykdomas privalomasis referendumas – žmonės balsavo už arba prieš įstojimą į Europos Sąjungos gretas. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik  64 proc. balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos įstojimą į ES.

2004 metais Lietuva tapo ES nare ir prisijungė prie kitų 24 (tuo metu) valstybių rato. Dabar, 2018 metais, ES priklauso jau 28 valstybės. Vėliau už Lietuvą prisijungė Bulgarija ir Rumunija (2007 m. sausio 1 d.) bei Kroatija (2013 m. liepos 1 d.).

Iš viso ES istorijoje įvyko šeši sėkmingi naujų šalių prijungimai, iš kurių didžiausias buvo 2004 m. gegužės 1 d., kada į Sąjungą įstojo 10 naujų valstybių, tarp jų ir Lietuva.

ES – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai.

Europos Sąjunga (ES) veikia įvairiausiose politikos srityse: nuo vartotojų teisių iki saugumo ir gynybos. Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės ES vertybės. ES pasiekimai tarptautinėje arenoje 2012 m. buvo įvertinti Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimą Europoje.

Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija.

Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą.

2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva sėkmingai pirmininkavo ES Tarybai. Tai buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos indėlių į ES politikos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesus. Lietuvos integracija į ES yra nesibaigiantis procesas, suteikiantis galimybes ir paskatas Lietuvai tapti stipria ir modernia valstybe, toliau vystytis ir siekti ekonominio augimo, gerovės visai visuomenei. Lietuvos narystė ES užtikrina saugumą ir europinių vertybių puoselėjimą, skatina Lietuvą vykdyti struktūrines reformas, o nauda apčiuopiama įvairiose srityse.

Ne visi, žinoma, palaiko Lietuvos buvimą ES nare ir tokį bendradarbiavimą, bet Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje papunkčiui išdėstyti konkretūs priklausymo ES atnešami privalumai Lietuvai.

Įvardijamas stiprėjantis Lietuvos ūkis, atsivėrusi milijoninė rinka, gautos iš ES finansinės paramos ūkiui plėtoti. Auga tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, mažinamas nedarbas. Didinama Lietuvos energetinė priklausomybė, ES didelės investicijos į Lietuvos švietimą ir mokslą. Taipogi, leidžiama laisvai judėti po ES sąjungininkes, turistauti ir keliauti be papildomų apribojimų, mokesčių ir vizų. Taip pat ES užtikrina socialinį draudimą ES valstybėse ir suteikia pagalbą konsulatuose, patekus į bėdą svetimoje šalyje. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra ir ES pilietis, todėl jam garantuojama ES atstovybių konsulinė pagalba net ten, kur Lietuva atstovybių neturi, pavyzdžiui, Čilėje, Saudo Arabijoje ar Nepale. Taip pat, Europos Sąjungoje galioja vieni iš griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų pasaulyje. Aplinkos politika padeda apsaugoti Lietuvos turtus, skatina įmones siekti, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos ekonomika būtų ekologiškesnė, saugotų gyventojų sveikatą ir gerovę.

Kol kas Jungtinė Karalystė dar skaičiuojama prie ES narių, bet netrukus žada išstoti.

 

Parengė Dominyka Navickaitė

 

 

 

Comments are closed.