2007 m. gegužės 4 dieną Ispanijoje buvo atidaryta lietuviška biblioteka. Lietuvos konsulas Valensijoje Saulius Labutis Muro Del Alcoy miestelyje (Alikantės provincija) dalyvavo lietuviškos bibliotekos atidaryme. Muro Del Alcoy miestelis yra apie 90 km į pietus nuo regiono sostinės Valensijos, priklausančios Alikantės provincijai. Biblioteka įkurta vietos lietuvių iniciatyva socialiniame centre „Centro Social Matzem“. Patalpas jai suteikė minėto centro vadovybė.
Atidarymo metais bibliotekoje buvo 600 knygų, kurios neatlygintinai gautos iš Martyno Mažvydo, Adomo Mickevičiaus ir Technikos bibliotekų, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Bibliotekos įkūrėjai – visuomeninė organizacija „Lietuvių namai“ ir verslininkė Daiva Sruogienė, kuri yra bibliotekos vadovė. Knygas iš bibliotekos galima gauti kartą per savaitę, ketvirtadieniais. Dabar bibliotekoje vyksta įvairūs renginiai, sulaukiama lankytojų.
2006 m. gegužės 4 dieną įvyko ir itin nemalonus įvykis – nacionaliniame Kuršių Nerijos parke įsiplieskė šimtmečio gaisras, nuniokojęs daugiau nei 200 ha ploto. Šventas Florijonas, gaisrų sergėtojas, tądien Kuršių Neriją apleido (Gegužės 4-oji – gaisrų sergėtojo diena).
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti vertingiausią, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu, Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. Kuršių Nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Kuršių Nerija taip pat priklauso saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.
Čia auga nepaprastai daug saugotinų augalų rūšių, gyvena įvairūs gyvūnai. Pats parkas pasižymi ir ypatingais kultūriniais objektais, senovinėmis vilomis, etnografiniais monumentais. Parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros esantis siauras Kuršių Nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Per Neriją nusidriekia paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių.
2006-aisiais pavasaris buvo sausas, dangus gailėjo lietaus. Vietiniai iki šiol prisimena, kaip popietę, apie 14 val., virš miškų pasirodė dūmų uždanga. Ugnis plito akimirksniu – Smiltynėje įsivyravusios kalninės pušys veikė kaip parakas.
Jau po nelaimės ugniagesiai pasakojo apie širdį spaudusį vaizdą gaisravietėje – stagarais virto ne tik gražus miškas, ugnis negailestinga buvo ir prieglobstį ten susiradusiems laukiniams gyvūnams. Situaciją komplikavo ir Antrojo pasaulinio karo palikimas – nuo liepsnų sproginėjo žemėje dešimtmečius trūniję sprogmenys. Manoma, kad gaisrą sukėlė žmogus, nes nelaimės dieną nebuvo nei perkūnijos, nei kitų gamtos reiškinių, galėjusių sukelti gaisrą.
Likviduoti gaisrą pavyko tik prabėgus penkioms dienoms, tačiau ugniagesiai vietoje dirbo dar beveik tris savaites. Per penkias dienas Smiltynėje išdegė 235,66 hektaro ploto. Suskaičiuota, kad gesinant gaisrą dalyvavo 1464 žmonės. Gaisras Smiltynėje išsyk pramintas amžiaus gaisru. Jis pranoko 1995-aisiais kilusią nelaimę. Tuomet ugnis nuniokojo apie 60 hektarų miško ploto.
Vis dar matomi gaisro palikti randai, bet miškas po truputį atsigauna. Dalis miško yra atsodinta, dalis palikta natūraliai eigai. Įrengtos ir vis dar įrenginėjamos apžvalgos aikštelės, pėsčiųjų takai. Deja, miško neįmanoma apželdinti taip greitai, nors jau praėjo dvylika metų. Bet tai liko skaudžia pamoka ir didele viltimi mokytis iš klaidų ir daugiau tokio masto nuostolių nepatirti.
1918 metais šią dieną – Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą.
Gegužės 4-oji taip pat – Latvijos Nepriklausomybės Deklaracijos diena.
Lietuva tarp Baltijos šalių pirmoji pradėjo „nepriklausomybių paradą“. Pirmasis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (AT) posėdis vyko 1990 metų kovo 10 dieną, o Nepriklausomybės atstatymo Aktas priimtas kovo 11-ąją. Estijos AT svarbiausieji sprendimai buvo padaryti kovo 30 dieną, Rygoje susirinkusi Latvijos AT išrinko savo vadovus gegužės 3 d., o Nepriklausomybės Deklaraciją priėmė gegužės 4-ają.
Praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai, ir bendro likimo Baltijos tautos gali pasidžiaugti palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir vertinti turimą laisvę.
Parengė Dominyka Navickaitė