Šių metų gegužės 7 d. sukanka jau 81 m., kai Lietuvos krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Taigi puiki proga prisiminti, kaip gimė ir keitėsi sporto šaka, kuri neretai Lietuvoje pavadinama „antrąja religija“.

Majai ir „krepšinio protėvis“

Žaidimą, kuris gali būti vadinamas „krepšinio protėviu“, jau prieš daugybę metų žaidė senovės majai. Tarpusavyje varžydavosi dvi komandos, kurių tikslas buvo į akmeninį lanką įgrūsti keturių kilogramų svorio iš kaučiuko pagamintą kamuolį. Skirtingai nuo dabartinio krepšinio, majų sportininkams buvo draudžiama kamuolį mėtyti rankomis, jį galima buvo liesti kojomis, nugara, alkūnėmis, pečiais, galva. Žaisdavo iki pirmojo sėkmingo metimo, o laimėjusios komandos laukdavo savotiškas „apdovanojimas“ – visi jos žaidėjai būdavo paaukojami dievams. Tiesa, senovės majai tokią mirtį vertino kaip itin garbingą.

Dž. Naismitas – krepšinio išradėjas

Jamesas  Naismithas. Nuotraukos šaltinis www.britannica.com

XIX a. pabaigoje amerikietis kūno kultūros mokytojas Džeimsas Naismitas sprendė sudėtingą užduotį, kuo užimti savo ugdytinius šaltuoju metų laiku, kai jau nebėra galimybės lauke žaisti mokinių taip mėgstamo beisbolo ar amerikietiškojo futbolo. 1891 m. žiemos pradžioje jis nusprendė eksperimentuoti ir skirtingose sporto salės pusėse gana aukštai pritvirtino krepšius persikams. Mokiniams jis pasiūlė į juos mėtyti futbolo kamuolį.

Naismitui tuo metu tebuvo trisdešimt. Jis gimė Kanadoje, išeivių iš Škotijos šeimoje. Beje, jaunystėje buvo apsisprendęs pasukti į teologijos studijas ir tapti dvasininku. Tačiau vėliau persigalvojo, nes suprato, kad jis, kaip krikščionis, savo misiją gali net geriau atlikti, jei darbuosis su paaugliais, rūpinsis ne tik fizine jų sveikata, bet ir vertybinėmis nuostatomis.

Iš pradžių naujasis sportas buvo visiška improvizacija, tačiau netrukus mokytojas sugalvojo pirmąsias trylika taisyklių, suskirstė mokinius į komandas. Naujovės pavadinimą pasiūlė vienas iš mokinių. Tiesa, buvo siūlomas ir naismitbolo pavadinimas, bet mokytojas atsisakė tokios garbės.

Krepšinio istorijos vingiai

Oficialiu krepšinio gimtadieniu įprasta vadinti 1892 m. sausio 15 dieną, kai Naismitas vietos laikraštyje paskelbė pirmąsias krepšinio taisykles. Komandose tada buvo po devynis žaidėjus, kamuolys nebuvo mušinėjamas į grindis, bet tik perduodamas iš rankų į rankas. Beje, pirmosios oficialios krepšinio varžybos baigėsi dabar itin paradoksaliai skambančiu rezultatu: 1-0. Pergalingas metimas buvo įmestas iš beveik aštuonių metrų atstumo.

Naismitas siekė, kad naujasis žaidimas būtų kuo labiau bendruomeniškas ir į jį galima įtraukti kuo daugiau žmonių. Beje, jei krepšinio išradėjas buvo pasiūlęs tik trylika taisyklių, tai verta atkreipti dėmesį, kad dabar jų yra daugiau nei du šimtai.

Iki šiol laikomasi Naismito sprendimo, jog krepšys turi būti pakeltas į 3,05 m. aukštį. Kadangi kurį laiką nebuvo ir dabar įprastų krepšinio lankų, o kamuolys buvo mėtomas į persikams skirtą pintinę, tai po kiekvieno sėkmingo metimo žaidimas buvo stabdomas, nes reikėdavo iš pintinės ištraukti kamuolį. Tik 1906 m. atsirado „kiauri“ geležiniai lankai ir krepšinio lentos. Pastarųjų pirmiausia prireikė idant apsaugotų kamuolį nuo balkonuose sėdinčių žiūrovų, kurie vis bandydavo jį pagauti.

Žaisti dabar įprastu oranžiniu kamuoliu pradėta tik XX a. viduryje. Iki 1929 m. buvo žaidžiama futbolo kamuoliu, kurį vėliau pakeitė rudas, specialiai krepšiniui pritaikytas kamuolys. Tik pradėjus populiarėti krepšinio varžybų televizijos transliacijoms, buvo nutarta, kad krepšininkai turėtų žaisti ryškesniu ir televizijos žiūrovams lengviau įžiūrimu kamuoliu.

Pirmosios tarptautinės krepšinio varžybos įvyko 1909 m. Sankt Peterburge, kur vietinė komanda netikėtai nugalėjo iš JAV atvykusius vieno koledžo krepšininkus. Tarptautiniu lygmeniu sporto žaidimas buvo pripažintas tik 1932 metais, kai susikūrė FIBA ir buvo patvirtintos tarptautinės krepšinio taisyklės. Jau 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse krepšinis dalyvavo svečio teisėmis. Tuomet parodomosiose varžybose JAV krepšininkai nesunkiai įveikė kanadiečius. 1949 m. JAV įkurta iki šiol prestižiškiausia Nacionalinė krepšinio asociacija (angl. – NBA). Tuo metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau buvo du kartus tapusi Europos čempione.

Šiandien vienais iš gražiausių krepšinio varžybų elementų vadinami „dėjimai iš viršaus“. Tačiau 1967 metais jie buvo uždrausti ne tik Europoje, bet ir JAV. Viena iš tokio draudimo priežasčių – išskirtinai techninė. Krepšinio lankai bei lentos neretai neatlaikydavo tokio veiksmo ir varžybas tekdavo kuriam laikui nutraukti, organizatoriai patirdavo nemažų nuostolių. Visgi 1977 m. NBA panaikino šį draudimą, o FIBA taip pasielgė gerokai vėliau – kai buvo patobulintos krepšinio lanko ir lentos konstrukcijos. Šių laikų varžybose itin retai tenka daryti techninę pauzę dėl to, kad galingi žaidėjų „dėjimai“ pakenkė įrangai.

Krepšinio žaidimo strategiją gerokai pakeitė 1980 m. įvesta „tritaškio taisyklė“. Iki to laiko aukštieji krepšininkai buvo kiekvienos komandos pamatas, o įvedus naują taisyklę, gerokai padidėjo mažesnio ūgio „snaiperių“ vaidmuo. Veikiausiai žinote, kad vis pasigirsta informacijos apie planus įvesti keturių taškų vertės metimo liniją, nes dalis žaidėjų sugeba pataikyti į krepšį iš itin toli. Tačiau kritikai nuogąstauja, jog tokia naujovė pakenktų krepšinio varžybų grožiui, nuskurdintų žaidimo strategijas.

Iki pat 1989 metų FIBA griežtai laikėsi kiek keisto „profesionalų“ ir „mėgėjų“ atskyrimo. Tai užkirto kelią NBA krepšininkams dalyvauti FIBA rengiamose varžybose. Nors jose galėjo dalyvauti tie europiečiai, kurie faktiškai buvo tokie pat profesionalai. Iš dalies buvo baiminamasi ir to, kad jei JAV krepšininkai, rungtyniaujantys NBA lygoje, pradės dalyvauti tarptautinėse varžybose, jie neturės lygiavertės konkurencijos. Šis nuogąstavimas pasitvirtino tik iš dalies. Nors JAV iš tiesų dominuoja krepšinyje, tačiau per pastaruosius metus akivaizdžiai pasitempė ir kitų valstybių komandos, be to, ir NBA lygoje žaidžia vis daugiau užsieniečių.

Krepšinio istorijos pradžia Lietuvoje

Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos sportininkai. Vienu iš krepšinio populiarintojų Lietuvoje laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius.

Pirmosios krepšinio varžybos įvyko 1922 m. pavasarį Kaune. Netrukus pradėti rengti tiek moterų, tiek vyrų nacionaliniai krepšinio čempionatai, o Lietuvos vyrų rinktinė, sustiprinta solidaus desanto iš JAV lietuvių, du kartus sugebėjo tapti Europos čempione. Beje, priimant Europos čempionatą Kaune, čia pastatyta pirmoji arena Lietuvoje, skirta išskirtinai krepšiniui – Kauno sporto halė.

Kalbant apie krepšinio istoriją Lietuvoje iki sovietinės okupacijos, būtina paminėti Petro Lubino pavardę. Jis gimė JAV, kur iš Lietuvos emigravo jo tėvai. Mokykloje domėjosi įvairiomis sporto šakomis, bet galiausiai pasirinko krepšinį. 1936 m. Berlyno olimpiadoje atstovavo JAV krepšinio rinktinei ir žaidė labai sėkmingai. Buvo pakviestas į Lietuvą, idant sustiprintų savo tėvų gimtinės komandą, Buvo ryškiausia „žvaigždė“ 1939 m. Kaune vykusiame krepšinio čempionate, kur dalyvavo kaip žaidžiantis treneris. Finalinių rungtynių su Latvija pabaigoje pelnė lemiamus taškus ir Lietuva antrą kartą tapo Europos čempione.

Vėliau Lubinas grįžo į JAV. Baigęs krepšininko karjerą, dirbo vienoje iš kino studijų darbininku, atsakingu už rekvizitus. Mirė Kalifornijoje, kur ir buvo palaidotas. Iki šiol Lubinas įvardijamas kaip vienas geriausių lietuvių krepšininkų XX amžiuje, su kuriuo gali konkuruoti nebent Arvydas Sabonis.

Pirmą kartą pirmi Europoje

1937 m. Europos krepšinio čempionatas vyko Rygoje, Latvijoje. Tai buvo Lietuvos debiutas tokio rango varžybose. Mūsų rinktinė buvo laikoma autsaideriais, dar mėnesį prieš čempionato pradžią Latvijoje buvo paskelbta prognozė, kad lietuviai liks patys paskutiniai. Beje, ši prognozė turėjo pozityvų vaidmenį, nes Kūno kultūros rūmų direktorius apsisprendė pasikviesti du JAV lietuvius Praną Talzūną ir Feliksą Kriaučiūną. Beje, jų dalyvavimas čempionate buvo laikomas griežtoje paslaptyje.

Lietuva pergalingai debiutavo kovoje prieš vienus iš favoritų – Italiją.

Pirmuosius Lietuvos rinktinės taškus Europos čempionatų istorijoje pelnė septyniolikmetis Zenonas Puzinauskas, o  „amerikietis“ Talzūnas tame mače surinko 13 taškų. Vėliau lietuviai nugalėjo estus ir egiptiečius bei užėmė pirmą vietą grupėje. Pusfinalyje pranokę lenkus, mūsiškiai finale vėl susitiko su italais. Rungtynės buvo itin dramatiškos. Jų pabaigoje italai įgavo teisę męsti tris baudas ir galėjo išplėšti pergalę. Tačiau visi jų metimai skriejo pro šalį.

Talzūnas tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju (67 taškai) ir buvo išrinktas geriausiu krepšininku. Kartu su juo į simbolinį penketuką pateko ir Kriaučiūnas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *