1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą benzinu apsipylė ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Nors šis įvykis ir buvo nutylėtas anuometinėje spaudoje, o tais pačiais metais užvesta baudžiamoji byla „dėl R. Kalantos savižudybės“ skubiai pradėta ir užbaigta, tačiau šis gyvas ugnies fakelas anuomet, sovietmečiu, ištisai kartai, o ir daugeliui su Lietuvos okupacija nesusitaikiusių žmonių tapo šviesos blyksniu tamsoje.

„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ – toks priešmirtinis R. Kalantos raštelis paneigė visus okupacinės valdžios bandymus diskredituoti šio laisvės šauklio protesto aktą viešai jį paskelbiant psichiniu ligoniu bei vaizduoti kaip chuliganą ar asocialų asmenį. Pasak Kastyčio Antanaičio, „Romas Kalanta nesugebėjo prisitaikyti prie sovietinės visuomenės „siūlomos“ gyvenimo sampratos, stengėsi priešintis gniuždančiai agitacijai ir propagandai“.

Ši R. Kalantos auka netikėtai tapo masinio protesto akcija po to, kai gegužės 18 dieną atėję į numatytas jo laidotuves, žmonės sužinojo, kad KGB iniciatyva jos keliomis valandomis buvo paankstintos. Tuomet kilo pasipiktinimo banga: susirinkusieji sustabdė automobilių eismą ir pasuko miesto centro link. Pakeliui buvo skanduojami laisvės šūksniai. KGB darbuotojų bei milicijos bandymai demonstrantus išvaikyti buvo nesėkmingi. Gausus būrys protestuojančio jaunimo susirinko R. Kalantos susideginimo vietoje, kur jis buvo pagerbtas.

Tiesa, neapsieita ir be susidūrimo su teisėsaugos pareigūnais, o prie protestuotojų prisidėję atsitiktiniai praeiviai spardė šiukšlių dėžes, vartė suolus, prie „Romuvos“ kino teatro bandė statyti barikadą.

Tokia spontaniškai kilusi protesto akcija sovietinės valdžios negalėjo būti toleruojama, todėl į pagalbą milicijai buvo išsiųsta kariuomenė ir saugumo agentai, kurie dar tą pačią dieną, panaudodami smurtą, iš miesto centro išvaikė jaunimą.

Kitą dieną demonstracija vėl atsinaujino, tačiau šį kartą Laisvės alėja buvo blokuota labai operatyviai, čia pasirodė kariuomenės mašinos ir pilna kovine ginkluote – automatais, dujokaukėmis ir granatomis – aprūpinti kareiviai, kurie per kelias valandas „atstatė buvusią tvarką“.

KGB duomenimis šios dienos įvykiuose, vėliau pavadintuose „kalantinėmis“, dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Tuometinės valdžios duomenimis, per R. Kalantos laidotuvių demonstracijas buvo sulaikyti 402 asmenys, iš kurių 6 patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

R. Kalanta buvo reabilituotas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o 2000 m. apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

Nuotraukoje „kalantinės“ Kauno miesto sode. Nuotrauka iš baudžiamosios bylos

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *