Kitados tiems, kurie užmiršdavo ar nepaisydavo pareigos kiekvieną mėnesį kalibruoti etaloninius ilgio vienetus, grėsdavo mirtinas pavojus. Tokį pavojų užsitraukdavo architektai, atsakingi už faraonų šventyklų statybą senovės Egipte prieš 3000 metų iki Kristaus. Pirmoji karališkoji uolektis buvo ilgio vienetas, atitinkantis valdančio faraono dilbį nuo alkūnės iki ištiesto didžiojo piršto galo, pridėjus jo plaštakos plotį. Šis autentiškas matmuo būdavo išraižomas juodame granite. Kaip matome, matais žmonės naudojosi jau nuo seniausių laikų. Kiekvienas kraštas turėdavo savo matus, kurie plečiantis ryšiams ir prekybai, po truputį vienodėjo. Jie dažniausia būdavo natūrinės, antropologinės kilmės. Viduramžių Lietuvoje ilgio matas buvo sieksnis, uolektis, pėda, pločio – vaga, lenta, suolas, kartis, vėliau – valakas, margas, svorio – ilgasis, akmuo, ląstas, tūrio – statinė, gorčius, kvorta, pūras.

Pirmosios žinios Lietuvoje apie metrologiją yra užfiksuotos 1588 m. Lietuvos statute. Jis nustatė tvarką, kas turi prižiūrėti, tikrinti ir sulyginti matavimo priemones su pavyzdiniais matais – etalonais, kurie buvo laikomi Lietuvos sostinės Vilniaus vaivadoje. Anksčiau etalonai vadindavosi „pavyzdinės matavimo priemonės“.

Tačiau bene svarbiausia data Lietuvos metrinei sistemai yra 1920 m. gegužės 25 d.

K. Lapinas

Priminsime, kad po 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, pradėjus kurti matavimo sistemą, šioje srityje aktyviai darbavosi ekonomistas Konstantinas Lapinas. Jis savo veiklą pradėjo analizuodamas padėtį ir siekdamas nustatyti, kokia matų sistema tinkamiausia. Iki l pasaulinio karo Lietuvoje buvo Rusijos matų sistema. K. Lapinas atliko tyrimą – įvairiose Kauno ir Vilniaus krautuvėse dešimt rusų svarų cukraus, tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas nebuvo buvo lygus kitam. Visi buvo daug mažesni už tikrą svarą. Todėl reikėjo imtis žygių padėčiai sunorminti. Paskelbus Nepriklausomybę, buvo nuspręsta nebesieti Lietuvos matų sistemos su Rusijoje naudojamais vienetais, o geriau lygiuotis į Europą – į jos metrinę sistemą. Be to, metrinė sistema nebuvo Lietuvai visiškai nežinoma. Okupacijos metais vokiečiai buvo ją įsivedę. 1919 metų rugpjūčio mėnesį Valstybės Tarybai buvo pateiktas Matų, saikų ir svarstyklių įstatų projektas, kuris buvo Valstybės Tarybos priimtas 1920 m. vasario 7 d., Prezidento pasirašytas gegužės 6 d. ir paskelbtas „Laikinosios Vyriausybės žiniose“ 1920 m. gegužės 25 d.

Pereiti į metrologinę sistemą nebuvo lengva. Reikėjo ne tik techninių priemonių, bet ir laiko, kad žmonės apsiprastų. Todėl Vyriausiųjų matų, saikų ir svarstyklių rūmų prašymu Finansų, prekybos ir pramonės ministerija pratęsė pereinamąjį laikotarpį iki 1922 m. sausio 1 d.

Parengta pagal www.vmc.lt informaciją

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *