Birželio 8 d. fotografui, keliautojui ir poetui Pauliui Normantui būtų sukakę 70 metų. Per tris labai intensyvius kūrybos ir keliavimo dešimtmečius P. Normantas surengė daugiau nei dvi dešimtis ekspedicijų po tolimuosius Rytų kraštus, 18 pasaulio valstybių surengė per 200 parodų, išleido 13 fotografijų knygų. Viename interviu teigė, kad per gyvenimą padarė apie 100 tūkst. fotografijų, koks 1,5 tūkst. sugulė į knygas, dar porą tūkstančių parodė parodose. Tad didžiosios dalies jo darbų niekas net nėra matę…“

1989 m. išvykęs į pirmąją Rytų ekspediciją, budistinių kraštų trajektoriją P. Normantas brėžė iki pat gyvenimo pabaigos. Šiose kelionėse jis fiksavo nykstančias tautas, jų papročius, religinio ir kasdienio gyvenimo fragmentus, gamtą, architektūrą bei žmones. „Skleisk tiesą apie Himalajus ir juose gyvenančias tautas“ – tai vienas iš P. Normanto priesakų, su didele meile ir žemaitišku užsispyrimu įgyvendintas kiekviena fotografija.

Kaip rašė Antanas Andrijauskas, P. Normanto „fotoepopėjos – ne tik fotojuostoje įamžinti kelionių, asmeninės patirties įspūdžiai, bet ir didžiai vertingu unikalių tautų kultūros istorijos, antropologijos, etnografijos, fotomeno, istorijos dokumentai.“ Šiame ne vieną dešimtmetyje P. Normanto rašytame egzotiškų Rytų tautų ir etninių grupių fotometraštyje „daug istorijai svarbių faktų, detalių, spalvingų personažų, nykstančių kultūrų pėdsakų, kuriuos labai svarbu šiandien priminti pasauliui“, – teigė A. Andrijauskas.

Nors daugiausia gyveno Vengrijoje, tačiau kasmet fotografas apsilankydavo ir Lietuvoje, kur rengė parodas, rūpinosi fotografijos knygų parengimu, svajojo apie Rytų meno muziejų Užupyje, kurio pagrindu turėjo tapti jo fotografijos bei ekspedicijose surinkti eksponatai iš Tibeto, Indijos, Nepalo, Butano bei kitų kraštų.

2006 metais išleista įspūdingo dizaino bei koncepcijos P. Normanto eilėraščių bei fotografijų knyga „Baltas“.

P. Normantas buvo vienas pirmųjų Tibeto laisvės gynėjų Lietuvoje. Nepriklausomybės pradžioje drauge su bičiuliais įkurtas fondas „Tibetas“ turėjo puoselėti Tibeto kultūrą, religiją bei priminti Lietuvos žmonėms apie tibetiečių laisvės kovas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *