Lygiai prieš 115 metų – 1903 m. birželio 10 dieną Tbilisyje (kur jo tėvas, dragūnų pulko vyr. puskarininkis Vytautas Graičiūnas atliko karinę tarnybą) gimė žymus XX a. lietuvių poetas, redaktorius ir vertėjas Jonas Graičiūnas.

Po 1905 m. revoliucijos tėvai parsivežė šį būsimą nepriklausomos Lietuvos pilietį į Kupiškio valsčių, tėvo pirktan ir gražian Grauželiškių vienkiemin, kuris dabar vadinasi J. Graičiūno tėviškė. Didžiojo karo „įspūdžiai“ buvo pergyventi Lietuvoje: tėvas fronte, „kultūros nešėjai“ badu marino, kartą apšaudė, ir tik palaukės upelis ir krūmai nuo netaiklių kulkų išgelbėjo…

Po mokslų Panevėžio gimnazijoje sekė universitetas (įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo lietuvių ir rusų kalbas). 1927–1932 m.dirbo Pilviškių progimnazijos mokytoju, 1932–1936 m. Kelmės progimnazijos direktoriumi. 1936–1938 m. buvo tapęs Eltos redaktoriumi ir referentu, 1939–1941 m. Valstybės radiofono redaktorium, Kauno radijo komiteto direktorium. Bendradarbiavo leidiniuose „Šviesos keliai“, „Iliustruotoji Lietuva“. 1944–1945 m. dėstė lietuvių ir rusų kalbą Ramygalos gimnazijoje. Nuo 1947 m. neetatinis grožinės literatūros vertėjas. 1949–1957 m. buvo ištremtas prie Baikalo (Irkutsko sritis, Rusija).

Pradėjo spausdinti savo eilėraščius 1924 m., bendradarbiaudamas: Iliustruotoje Lietuvoje, Jaunojoje Lietuvoje, Lietuvos Studente, Meno Kultūroje, Vaire, Jaunojoje Kartoje, Akademike, Šviesos Keliuose, Sutemose, L. Aide ir kituose periodiniuose leidiniuose“.  Yra išleistos devynios jo poezijos knygos, kaip vertėjas lietuviškai išleido 6 knygas – A. Puškino, M. Lermontovo, A. Gribojedovo, J. Trifonovo kūrinių, Š. Rustavelio poemą „Karžygys tigro kailiu“. Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra poeto J. Graičiūno fondas, kurį sudaro memorialinė biblioteka (70), archyvas (rankraščiai, laiškai, dokumentai – ~520), nuotraukos (~ 205) ir meno kūriniai (7). Muziejus eksponatus gavo iš paties poeto. Fondas pradėtas kaupti 1979 m.

Mirė 1994 rugpjūčio 1 d. Vilniuje, palaidotas Ramygaloje (Panevėžio r.).

***

Kai naktis vualin supas,

žvaigždės tyška, kaip rasa,

Tavo vardą šnabžda lūpos,

su Tavim širdis visa.

 

Visos dainos Tau dainuotos

mano laimės ir kančių.

Žydi žvaigždėm naktys juodos,

kai Tave širdy jaučiu.

 

Žemė gyva saulės turtais —

saulei meldžias darganoj.

Aš, Tavų akių užburtas, —

gyvas meilėj ir dainoj.

 

O čia netgi galite paskaityti aktorių profesionaliai įskaitytų Jono Graičiūno eilėraščių:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/102728129/vidurnakcio-lyrika-jonas-graiciunas

Comments are closed.