Štai ir vasarėlė. Rytais vaikams nebereikia anksti keltis, atlikinėti namų darbų, spraustis į uniformas… Pagaliau galima išsimiegoti iki valiai, žaisti lauke, ilgiau būti prie planšetės ar kompiuterio… Stop! Ką? Siūlau vasaros iššūkį – kompiuterio, telefono ar planšetės ekraną iškeisti į nuotaikingą ir įdomią knygą!!! Arba bent jau skirti vienodai laiko – tiek knygai, tiek ekranui. Pabandom? Beje, knygynuose mačiau, kad jau esama elektroninių laikrodukų skaitymo laikui skaičiuoti – gal ir visai gerai idėja pradinukui, kuriam laikas prie kompiuterio bėga taip greit, o prie knygos – vis dar lėtai…

J. Lacey. Drakonų prižiūrėtojas atostogauja (vertė R. Kaminskaitė). – Vilnius: Alma litera, 2018. 144 p.

Dar balandžio mėnesį pristačiau pirmąją knygelę apie drakonų prižiūrėtoją mažą berniuką Edį, kuriam jo dėdė Mortonas palieka kuriam laikui prižiūrėti savo augintinį… drakoną. Sakote, slibinų nebūna? Niekas iš aplinkinių irgi tuo netiki, bet kai tavo namuose ant sofos įsitaiso piktas viską ryjantis slibinas, nori nenori tuo patiki. Pirmojoje knygoje susipažinome su slibinų priežiūros ypatumais ir sulaukėme gimstant mažo drakoniuko. Na, o antrojoje knygelėje vaikų laukia vėl 2 ne mažiau šaunios, beprotiškos ir nuotaikingos istorijos. Priminsiu, kad knygelė parašyta laiškų forma, tad skaityti tikrai nesudėtinga ir, be to, labai smagiai juose atsispindi nuotaika, didelės problemos, skubėjimas ir tų problemų išsisprendimas. Šįkart skaitysime apie Naujųjų Metų šventę ir fejerverkus bei drakonų salą. Nuobodu tikrai nebus!

Primenu, kad knygelė skirta pradinukams, gal net pirmokams, nes teksto tikrai nėra daug, jį lydi šmaikščios komikso tipo iliustracijos, pasakojimas nesudėtingas. Leidėjų rekomendacija dėl amžiaus nurodyta ir ant viršelio – 6–9 metų vaikams.

K. Sh. Keys. Peliukas ir Luka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. 32 p.

Ši nepaprastai jaukiai iliustruota skie-me-nuo-ta pasaka skirta 3–6 metų vaikams. Kaip sakoma knygos nugarėlėje – „ir draugaujantiems su lovele, ir nelabai.“ Knygelės autorius – jau daugybę metų Lietuvoje gyvenantis poetas Kerry Shawn Keys.

Pagrindinė pasakojimo veikėja – maža mergytė Liucija, kurią visi vadino Liuka, kuria vis sunkiai sekasi užmigti. Vieną vakarą, besidairydama po savo kambarį ir neužmigdama, ji pajuto, kad kažkas jai kutena kojytę, o netrukus į lovą ėmė ropštis… Kas gi? Paskaitykit ir sužinosit.

Apie skiemenuotų ir didžiosiomis raidėmis išleistų knygelių poreikį jau ne kartą esu rašiusi. Raides jau pažįstantiems vaikams, besimokantiems jungti jas į skiemenis, tai puikus būdas mokytis skaityti. Galbūt ši knygelė taps pačia pirmąja jūsų vaiko savarankiškai perskaityta knyga?

Mano pianinas. Groju ir dainuoju. – Vilnius: Alma litera, 2018. 10 p.

Interaktyvi storais puslapiais knyga su joje įtaisytu pianinuku kviečia mažuosius mokytis groti… kitaip. O kaip? Ne pagal natas, o pagal… spalvas, dainelės ritmą atrandant patiems. Kiekvienas pianinuko klavišas nuspalvintas skirtinga spalva, o prie dainelės pateikiamos aštuntinės ar ketvirtinės do re mi ir kitos natelės, o tiesiog spalvoti kvadratėliai – žvelgdamas į juos ir spausdamas klavišus, vaikas mokosi groti. Šį būdą išbandžiau su savo merginomis ir likau maloniai nustebinti – jis tikrai veikia. Gal dar ir dėl to – kad dainelės vaikams puikiai žinomos ir atpažįstamos, tad labai lengva atpažinti jų ritmą: tai „Du gaideliai“, „Pelytė“, „A-a-a-pupa“ ir kt. Be to, knygelėje, paspaudus vieną mygtuką, pačios groja dar 2 lietuvių liaudies dainelės.

Ši knyga man pasirodė išties įdomus ir kitoks būdas mokytis groti bei dainuoti.

D. Gliori. Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų (vertė S. Repečka). – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 32 p.

Tai pakartotinis (jau ketvirtas lietuvių kalba!) visame pasaulyje labai gerai žinomos ir mėgstamos knygelės leidimas. Kai knyga yra vienu metu ir geniali, ir absoliučiai paprasta, apie ją labai sunku rašyti. Nes ji – kaip geriausi poezijos posmai, paprastais, tarsi savaime žinomais ir matomais vaizdiniais, žodžiais, atskleidžia esminguosius mūsų buvimo šiame pasaulyje dėsnius.

Galiu tik priminti, ką jau esu rašiusi apie šią knygą anksčiau:

Tokias knygas reikia ne skaityti, o pajusti. Iliustracijos čia pasako daugiau nei trumputis tekstas. Didelis formatas, formos ir spalvos derinys į knygą nardina kaip į meninį kūrinį. Jei tokią knygą tik

skaitysite, perskaitysite maždaug per dvi minutes. O jei vartydami svajosite, įsivaizduosite, interpretuosite, analizuosite detales – galite užtrukti iki paryčių. Juo labiau, kad ir tema ne iš paprastųjų – ar mama gali savo vaiką mylėti bet kokį ir bet kada. Beje, mūsų vidurinioji dukra, kai pradeda ožiuotis ar kažkaip nelabai tinkamai pasielgia (kam gi taip nenutinka?), irgi iškart klausia: „Mama, o ar tu mane dabar myli?“ Vaikui, matyt, svarbu žinoti, kad jis visoks yra mamos mylimas

ir jai reikalingas. Ši knyga tai iliustruoja nepaprastai jaukiai, šiltai ir atvirai.

J. M. Mallinos, G. Mazali. Mano jausmai. Ką jie reiškia? (vertė I. Jakaitė) – Vilnius: Alma litera, 2018. 96 p.

Nepaprastai gerai, kad atsiranda vis daugiau knygų, mokančių vaikus pažinti ir įvardinti savo jausmus. Galime pasibėdavoti, kad dauguma jų – verstinės, kad gal trūksta mūsų autorių-psichologų indėlio šioje srityje, tačiau tai, ką jau dabar turime, yra visai neblogai. Psichologai vis garsiau pabrėžia, kad per mažai žinome apie savo jausmus, gebame įvardinti vos 4-5 jų ir dažnai vis dar skirstome juos į gerus ir blogus (šiuos tai jau tikrai reikia užgniaužti, juk „negražu“ pykti, pavydėti ir pan.).

Ši knyga skirta mažiesiems – vos 4–6 metų vaikams, joje – 44 skirtingi vaikų ir jų žaislų (J) išgyvenimai, patyrimai, emocijos ir jausmai.  Knyga moko – kad ir koks jausmas tave būtų apėmęs, jis yra tavo, ir svarbu jį atpažinti bei priimti. O tada jau galima imtis ir kažkokių veiksmų, jei reikia. Kiekviename skyriuje pateikiamas trumpas, įtaigus, kreipiamasi tiesiogiai į vaiką, netgi užduodami taiklūs klausimai. Manau, pravartu ją turėti kažkur arčiau savęs, o ne knygų lentynoje ir vis pavartant kartu su vaiku mokytis kalbėti, pažinti, atrasti.

Z. Davidson. Magiškieji vienaragiai. Debesų pilis (vertė Darius Grėbliūnas). – Vilnius: Tyto Alba, 2018. 112 p.

Dar Vilniaus knygų mugei leidykla išleido pirmąją serijos knygelę. Knyga išties labai tinka visokiais stebuklais dar tikinčioms mergaitėms, taip ir įsivaizduojančioms save vienaragių pasaulyje. O šios knygelės herojai Zojai štai ima ir pasiseka atrasti stebuklingą kelią į vienaragių pasaulį, kuris ne tik kad stebuklingas, bet dar ir atsidūręs nepaprastame pavojuje, tad Zojos patekimas į vienaragių karalystę, matyt, neatsitiktinis. Priminsiu, kad pirmojoje dalyje mergaitė su savo naująja drauge vienaragiuke Astra turėjo išgelbėti piktojo burtininko kėsluose atsidūrusią vienaragių šalį ir jos medžius.

Antrojoje knygelėje skaitysime apie Vidurvasario šventę, kurios metu Vienaragių slėnį ištinka visiška sausra, mat klastingasis vienaragis Šešėlis pagrobia visus debesis. Zoja ir Astra turi nuojautą, kur galėjo pradingti debesys, tačiau visi vienaragiai prigraso jas jokiu būdu ten nevykti. Tik ar paklausys draugės šio patarimo – juk slėnis dideliame pavojuje!

Tekstas nesudėtingas, daug iliustracijų ir tiesioginės kalbos. Skaityti lengva ir įdomu. Pats tas pradedančioms skaityti ir stebuklais dar tikinčioms mergaitėms.

A. Hanlon. Nenuorama Dorė ir tikra draugė (vertė A. Tobulevičienė). – Vilnius: Alma litera, 2018. 154 p.

Tai istorija, pasakojanti apie jauniausią vienos šeimos vaiką – šešerių metų mergaitę Dorę, kurios fantazija tokio lakumo, jog su ja atsisako žaisti vyresni brolis bei sesuo, o mama su tėčiu nebežino, kaip reaguoti į kasdienius Dorės įsivaizdavimus ir fantasmagorijas. Kovą sulaukėme pirmosios knygelės apie Dorę, o štai vasarai jau turime ir antrąją. Priminsiu, kad pirmoji knyga man pasirodė keistoka, man buvo sunku skaityti apie vaiką, kuriam leidžiama viskas ir niekas nekontroliuojama. Mama tegali nebent užrėkti. Bet visi turime savus požiūrius į vaikų auklėjimą ir šiuolaikiniams tėvams ar kitokiems vaikams gali kilti ir kitokių minčių J.

Šioje dalyje skaitysime, kaip po vasaros atostogų sugrįžus į mokyklą, Dorei prireikia susirasti TIKRĄ draugę. Ar nebus tik Dorė vėl kažko prisigalvojusi? Ar tikrai jos klasėje mokosi mergaitė, kuri gyvena pilyje ir laiko drakoną? Knygelė skirta 6–9 metų vaikams.

M. Twain. Tomo Sojerio nuotykiai. Pegaso kolekcija (vertė V. Churginaitė). – Vilnius: Alma litera, 2018. 288 p.

Nors knyga parašyta daugiau nei prieš šimtą metų, iš vaikų literatūros sąrašų ji nedings, tikiuos, niekada. Džiugu, kad leidykla vis kartoja leidimus ir kviečia vaikus susipažinti su vienu labiausiai padūkusių personažų – Tomu Sojeriu. Mažu berniuku, kuris beveik visada sugeba gauti tai ko nori, jo galvoje karaliauja išdaigos ir nuotykiai, jis visada sugebės išsisukti ir bet kokią nenaudingą situaciją paversti gera sau. Aišku, kai kurių knygoje aprašomų dalykų šių dienų vaikai jau gali ir nesuprasti (na, Tomą auginanti tetulė Polė vis taikosi paimti jam rykštę ir cituoja Biblijos citatas apie tai, kad joks vaikas neužaugs geru žmogumi negavęs rykštės, arba tai, kad vaikai turi dirbti ir kt.), tad knyga – puiki galimybė įsikišti tėvams ir pakalbėti apie tai, kad vaikystė ne visada buvo vertinama ir suprantama taip. Tai gali padėti vaikams suprasti, kokiais išties palankiais laikais gyvename ir tai vertinti. Na, o istorijos apie Tomą net nepasakosiu – jei dar neskaitėte, patikėkite, tikrai verta nerti į padūkėlio Tomo pasaulį ir pamatyti pasaulį šio unikalaus personažo akimis. Na, o perskaitę filmą, galite susirasti ir pažiūrėti ir filmą.

P. Helliar. Frenkis Fišas ir garsinis lagaminas (vertė I. Jakaitė). – Vilnius: Alma litera, 2018. 282 p.

Ši knyga patiks vaikams svajojantiems ar besižavintiems kelionėmis laiku. Šią knygą parašė australų komikas, televizijos laidų vedėjas, rašytojas Peteris Helliaras – kuri ir pats planuoja būti pirmu keliautoju laiku ir tikisi, kad tai nutiks tuomet… kai jūs perskaitysite šią knygą.

O jei rimčiau, knygoje pasakojama apie padūkusį berniuką Frenkį, kuriam prisidirbus mokykloje, tėvai jį išsiunčia pas senelius į kaimą (Frenkis tai vadina Senių Kalėjimu), berniukas to visiškai nenori, mat jo senelis nepaprastai paslaptingas atsiskyrėlis su kabliu vietoj vienos plaštakos. Jis visiškai nebendrauja su savo anūku, tačiau netikėtas močiutės dingimas privers senelį ir anūką suvienyti jėgas ir paslaptingąja laiko mašina nusikelti į 1952-uosius metus, kuriuos senelis netyčia pakeitė ir ištrynė visus giminaičius iš dabarties.

Smagi, šmaikšti, nuotaikinga knyga. Labiausiai patiks, matyt, berniukams.

Parengė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *