Vienišumo jausmas – viena dažniausių kliūčių kelyje į laimę. Knygų apie asmenybės tobulėjimą ir New York Times bestselerių autorė Gretchen Rubin pasakoja apie labiausiai paplitusias šios „negalios“ rūšis, ypatingai paliečiančias didelių miestų gyventojus.

Kad būtume laimingi, mums būtini artimi santykiai, galimybė išsikalbėti, teikti ir gauti palaikymą iš kitų, jaustis, jog esame kažko didesnio dalis. Ir iš esmės visa tai – apie mūsų artimą santykį su kitais žmonėmis.

Žinoma, būti vienam ir jaustis vienišam – tai ne tas pats. Vienišumas atima jėgas, trukdo gyventi ir dirbti, įspraudžia į nuobodulį. Sveika vienatvė – suteikia ramybės ir susitaikymo jausmus, padeda atgauti jėgas ir įkvepia kūrybiškumui.

Norėčiau išskirti keletą vienišumo rūšių. Žinoma, ne visi pasijunta vieniši žemiau aprašytose situacijose. Kai kuriems, pavyzdžiui, visai nereikia romantiškų santykių. Tačiau dauguma žmonių jaučiasi ypatingai vieniši, jei neturi draugiškų, meilės, šeimyninių ryšių.

  1. „Nauja situacija“

Jūs išvykote į kitą miestą, įsidarbinote naujame darbe, įstojote į universitetą. Jūs kol kas nieko nepažįstate ir nežinote, kaip elgtis naujoje vietoje, todėl jaučiatės vieniši.

  1. „Aš ne toks kaip kiti“

Gali būti, kad net pažįstamame kolektyve jūs jaučiatės stipriai besiskiriantys nuo aplinkinių. Svetimu tarp kitų gali priversti pasijusti net toks natūralus dalykas kaip tikėjimas. O galbūt jūs tiesiog nesate aktyvaus sporto mėgėjas ir dėl to skiriatės nuo kitų – sunku rasti bendrą kalbą, kai jūsų gyvenimo prioritetai absoliučiai skirtingi. O kartais tokia vienatvė mus apgaubia be jokios aiškios priežasties – galbūt tai konkretaus žmogaus prigimties dalis.

  1. „Nėra mylimo žmogaus“

Tarkim, turite daug draugų ir giminaičių. Tačiau vis tiek galite jaustis vieniši, jei neturi antrosios pusės. Jaustis vieniši galite net jei ir neturite mylimojo – jei santykiai paviršutiniški, tikro artumo vis tiek labai trūksta.

  1. „Nėra augintinio“

Kai kuriems žmonėms labai svarbu turėti augintinį ir juo rūpintis bei jausti prieraišumą. Bendravimas su augintiniu gali suteikti tai, ko negaunama iš santykių su kitais žmonėmis.

  1. „Kiti neturi man laiko“

Neretai aplinkiniai su mumis elgiasi pakankamai draugiškai, tačiau nenori žengti nė mažiausio žingsnelio tikros draugystės link. Galbūt jiems pakanka asmeninio gyvenimo arba jie ir taip turi daug draugų. Todėl galiausiai siekis kurti artimus draugiškus santykius nesulaukia atsako. O galbūt seni draugai pradėjo naują gyvenimo etapą – atsirado naujas darbas, atimantys visą laisvą laiką, gimė kūdikis ir pan. Dabar jie jau nebeturi laiko bendrauti ir kartu leisti laiką, nors anksčiau ir buvote įpratę tai daryti.

  1. „Nepatikimi draugai ir netvirta draugystė“

Kartais nesame iki galo įsitikinę, kaip mūsų „draugai“ mus vertina ir ar galima jais išties pasitikėti. Labai svarbus draugystės aspektas – galimybė atvirai išsikalbėti, visiškai vienas kitam atsiverti ir pasitikėti. Jei to nėra, galbūt išgyvenate vienišumą.

  1. „Nėra žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia“

Kartais jaučiamės vieni, kai tiesiog nėra šalia į ką atsiremti. Galbūt turite daug žmonių, su kuriais bendraujate – kolegos, giminaičiai, draugai, bet jums nesinori grįžti į tuščius namus. Jums trūksta tikro artimo ryšio, kito žmogaus šalia – vien klausytis jo šlepečių šiugždėjimo ir patirti „namų“ jausmą.

Labai svarbu suprasti, kodėl jaučiamės vieniši – tik tada galėsime pradėti kažką keisti. Tarkim, jei jaučiatės vieniši, nes aplinkiniai neskiria jums laiko, pabandykite su kuo nors pradėti bendrą projektą. Daug lengviau su kuo nors susidraugauti, kai turite bendrą reikalą.

Parengta pagal psychologies.com

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *