Ne paslaptis, kad ankstyvojoje vaikystėje ryšys su tėvais yra esminis vaiko vystymuisi. Tačiau vis dar trūksta išsamių tyrimų, kurie patvirtintų šią mintį ilgalaikėje perspektyvoje. Klinikinė psichologė Lilian Lindo aiškinasi, kaip artimas ryšys su tėvais veikia intelektualinį vaiko vystymąsi.

Visi mes siekiame suskurti tvirtą pagrindą sėkmingam vaiko mokymuisi ateityje. Todėl skaitome pasakas prieš miegą, diegiame tam tikrus kalbinius ir bendravimo įgūdžius, kurie pravers gyvenimo kelyje. Tačiau dabar jau žinome, kad literatūrinių įgūdžių lavinimas nėra svarbiausia, ką gauname iš skaitymo kartu su vaiku. Pasirodo, tėvų palaikymas ankstyvojoje vaikystėje tiesia kelią akademinei sėkmei paauglystėje.

2017 m. spalį grupė mokslininkų, vadovaujami klinikinės psichologės Lilian Lindo (Beiloro Medicinos koledžas), žurnale „Psichologijos mokslas“ paskelbė naujo tyrimo rezultatus. Jie išsiaiškino, kad vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje turėjo artimą ryšį su tėvais, vėliau pasižymėjo žymiai didesne savikontrole – tai galiausiai padėjo jiems pasiekti žymiai geresnių akademinių pasiekimų mokykloje.

Tai nereiškia, kad vaikus turime apsupti perdėta globa, migdyti kartu su savimi ar „tampytis“ visur kartu su savimi nešioklėje. Labai svarbu pasiekti „reikalingą artumo“ lygį. Taip nutinka tada, kai tėvai reaguoja į vaiko verksmą ir išgyvenimus su užuojauta, meile ir palaikymu. Svarbiausia tėvams – vengti kraštutinumų, t.y. nesistengti ignoruoti problemos, bet ir per daug jos nesureikšminti. Jei vaikas žino, kad sulauks tėvų palaikymo ir išreiškęs neigiamas emocijas, vadinasi, tarp vaiko ir tėvų yra susiformavęs saugus prieraišumas.

Minėtame tyrime buvo dviejų grupių dalyviai: vienoje buvo 9 mėnesių kūdikiai, kitoje – 2–3 metų vaikai. Jei tėvai visados reaguodavo į vaiko ašaras su užuojauta ir širdies gerumu, tai padėjo suformuoti saugų prieraišumą ir padėjo pasiekti teigiamų pasikeitimų.

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad saugų prieraišumą turintys vaikai labai gerai susitvarkė su antrąja eksperimento dalimi, kurioje buvo tiriama savikontrolė. Tie vaikai sugebėjo nesuvalgyti tiesiai prieš juos padėtų auksinės žuvelės formos krekerių, kol jiems nebuvo leista. Po 10 metų tie vaikai tapo paaugliais. Kad įvertintų ilgalaikį poveikį, mokslininkai tiems patiems (jau užaugusiems) vaikams davė spręsti daugybę standartizuotų testų. Testai parodė, kad vaikai, kurie tyrėjo artimą ryšį su tėvais ankstyvoje vaikystėje, susitvarkė geriau, nei likusieji.

Tyrėjų nuomone, kuo artimesnį ryšį turėsite su savo kūdikiu, tuo didesnė tikimybė, jog paauglystėje jam mokytis seksis geriau. Tad svarbiausia užduotis nuo kūdikystės iki vaikystės – kurti artimus, tvirtus ir saugius santykius su savo vaiku. Vaikas, į kurio išgyvenimus ir verksmus reaguojama meiliai ir su užuojauta, gali tapti paaugliu, kuriam mokymasis vėlesniame amžiuje taps lengvai įveikiama užduotimi.

Parengta pagal gottman.com

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *