Žydų kilmės Rusijos satyrikas, gimęs Odesoje, kuri priklauso Ukrainai. Žodžio meistras, vis dar įrodinėjantis, kad humoristui nereikia degraduoti iki vulgarumo, idant pralinksmintų publiką. Ne tik pralinksmintų, bet ir priverstų susimąstyti. Toks buvo klouno vaidmuo nuo seniausių laikų. Deja, lietuviškiems juokintojams (išimtys – Juozas Erlickas ir dar gal keli, – tik patvirtina taisyklę) iki Žvaneckio lygio daug šviesmečių.
Niekas taip nesužeidžia žmogaus, kaip jo paties laimės šukės.
Kai kurie atrodo drąsūs tik todėl, jog bijo pabėgti.
Optimistas tiki, kad gyvename geriausiame iš visų galimų pasaulių. Pesimistas bijo, kad būtent taip ir yra.
Gėris visada nugali blogį. Vadinasi, kas nugalėjo, tas ir yra gėris.
Norisi visko ir iš karto, o negauname nieko ir po truputį.
Istorija šypsosi drąsiems, o paskui ilgai iš jų kvatojasi.
Dažniausiai tik per gimtadienį sužinai, kiek pasaulyje nereikalingų daiktų.
Gražiai gyventi neuždrausi, bet sutrukdyti gali.
Švari sąžinė – prastos atminties bruožas.
Laimingų pabaigų nebūna. Jei laiminga, vadinasi, dar ne pabaiga.
Niekada nepervertinkite draugų ištikimybės ir priešų kvailumo.
Jei apie jus sako, kad esate daugiaplanė asmenybė, pernelyg nesidžiaukite. Gali būti, kad tuo norima pasakyti, kad esate niekšas ir menkysta vienu metu.
Gyvenimo patirtis: remonto baigti neįmanoma, galima tik jį nutraukti.
Bet kurio automobilio gali užtekti iki gyvenimo pabaigos, jei važiuosi nemokšiškai.
Nepatartina važiuoti automobiliu greičiau nei skrenda tavo angelas sargas.
Pėsčiasis visada teisus, bent kol gyvas.
Tunelio gale yra šviesa, tik tunelis, bjaurybė, vis nesibaigia.
Iš savo klaidų mokomės, iš kitų klaidų – darome karjerą.
Jei tamsią praeitį sumaišysime su šviesia ateitimi, turėsime pilką dabartį.
Didybės manijai nereikia didybės, pakanka tik manijos.
Keičiu ryškius atsiminimus į naujas patirtis.
Jei ginčijiesi su idiotu, tai, neabejotinai, tą patį daro ir jis.
Gyvenimas trumpas, todėl labai svarbu išmokti išeiti iš prasto filmo, mesti į šalį grafomano knygą, vengti kvailų pokalbių. Visa tai atima kur kas daugiau, nei manome.
Tikroji vienatvė – kai visą naktį kalbiesi pats su savimi ir vis vien jautiesi nesuprastas.
Ištrauka iš knygos „Mozaika“
