1931 m. rugpjūčio 5 dieną oficialiai atidarytas Žaliakalnio funikulierius. Tiesa, pirmuosius drąsuolius jis pakėlė tik rugpjūčio 8 dieną. Tai vienas seniausiai veikiančių keltuvų visoje Europoje, deja, pernelyg mažai puoselėjamas ir populiarinamas turistams.

Tapęs Laikinąja Lietuvos sostine, Kaunas sparčiai plėtėsi. Ypač Žaliakalnyje gausėjo gyventojų. Gyventojai pradėjo miesto valdžiai rašyti raštus, jog derėtų pasirūpinti geresniu susisiekimu tarp Žaliakalnio ir žemutinės miesto dalies. Daryti kažką reikėjo, tačiau kurį laiką ginčytasi, kas labiausiai galėtų padėti. Pavyzdžiui, pirmutinė idėja buvo iš Palemono į Vilijampolę nutiesti siaurąjį geležinkelį, kuris eitų per Žaliakalnį. Visgi tai buvo labai brangus projektas ir ieškotos alternatyvos. Pavyzdžiui, burmistras Jonas Vileišis rimtai svarstė įvesti naujovę – elektrinį tramvajų. Tačiau miesto valdybai šis projektas pasirodė nepatikimas ir buvo pasiūlyta keltuvo (funikulieriaus) idėja.

Tiesa, pirmiausia buvo atliktas tyrimas – buvo pasamdyti žmonės, kurie turėjo suskaičiuoti, kiek per dieną žmonių Žaliakalnyje lipa laiptais žemyn į miestą ir grįžta jais. Tik paskui buvo surengtas konkursas, kurį laimėjo vokiečių firma. Buvo išpirkta šlaito žemė ir prasidėjo statybos. Visus darbus asmeniškai kontroliavo prezidentas Antanas Smetona, jis buvo įsitikinęs, kad keltuvas – tai projektas, kuris labai svarbus visos valstybės prestižui.

Pradžioje keltuve tebuvo vienas vagonas keleiviams, o antrasis buvo prikrautas akmenų, kaip atsvara. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad funikulierius tampa labai populiarus. Jį naudojo ne tik tie, kuriems buvo būtina persikelti iš vienos miesto dalies į kitą, bet ir tie, kuriems tai buvo smagi pramoga. Netrukus ir antrasis vagonas buvo skirtas keleiviams.

Jau po penkerių metų funikulierius buvo rekonstruotas. Svarbiausia permaina – didesni vagonai ir nauja važiuoklė. Kaip rodo anuometinė statistika, 1937 m. funikulieriaus paslaugomis pasinaudojo 1 406 999 keleiviai, dar po metų keleivių jau buvo beveik du milijonai.

Sovietmečiu Žaliakalnio funikulierius buvo perimtas Troleibuso parko ir toliau sėkmingai veikė. Kaip teigia statistika, 1970 m. funikulieriumi pervežta daugiau nei 5 milijonai keleivių.

Deja, Nepriklausomybės atkūrimas buvo didesnis iššūkis funikulieriui nei visos okupacijos. Jis buvo perimtas privačios bendrovės, veikė su pertraukomis. 2003 m. kovo mėnesį funikulierių aukcione nupirko bendrovė „Kauno liftai“. Naujieji šeimininkai ėmėsi kruopščios rekonstrukcijos ir atnaujino funikulieriaus veiklą. 2003 m. funikulierius buvo paskelbtas Lietuvos kultūros paveldo dalimi.

Nors šiandien Žaliakalnio funikulierius yra tikrai ne pati veiksmingiausia susisiekimo priemonė, jis išlieka svarbiu Kauno simboliu ir toliau kovoja su laiku. Su nedidelėmis avarijomis, išbandymais, bet kantriai laukia savojo šimtmečio.

Comments are closed.