Prieš 97 metus, 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio kaime, Marijampolės apskrityje gimė Juozas Lukša-Daumantas, kurio gyvenimas ir kova už laisvę tapo tikra XX a. antrosios pusės legenda. Net du kartus jam pavyko sėkmingai pereiti geležinę uždangą. Antrąjį kartą – 1947 metais – pasiekė Prancūziją, kur praleido net trejus metus, ten vedė, parašė vieną įdomiausių ir išsamiausių partizaninės kovos atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“, o 1950 metais desantu sugrįžo į Lietuvą tęsti ginkluotos kovos prieš okupaciją, nors puikiai suvokė, kad laisvės kovotojų gretos tirpsta ir šią kovą, vargu, ar pavyks laimėti. 1951 metų rugsėjo 4 d. jis žuvo išduotas Veiverių valsčiuje prie Pažėrų kaimo.

Savo atsiminimų knygoje J. Lukša-Daumantas prisipažino, kad partizano kelias buvo visiškai natūralus jo paties, o kartu ir daugelio to meto jaunuolių pasirinkimas – užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, krikščioniškai ir tautiškai ugdyti, pamatę pirmosios sovietų okupacijos žiaurumus, nedvejodami stojo ginklu ginti savo krašto. Atsiminimų knygoje jis rašė: „Mumyse vyravo kovos dvasia, trokštanti kuo skubiau prisidėti prie sutriuškinimo naujai iškylančio pasaulio tautų laisvės priešo. Ta pati kovos dvasia, kuri 1941 metais biržely pasireiškė sukilimo forma, ta pati, kuri per keletą metų spyrėsi rudųjų okupantų užmačioms, ta pati, kuri jau dabar suspėjo ne vieną mūsų draugą pastūmėti į dabartinės kovos ryškiausią formą — partizanų eiles.“

1946 metais J. Lukša išėjo į mišką ir prisijungęs prie kitų dviejų savo brolių, tapo vienu žymiausių partizanų.

2014 metais sukurtas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“, kuriame remiamas J. Lukšos-Daumanto atsiminimais bei kovos ir gyvenimo laisvuose Vakaruose patirtimi. 2011 m. kino ekranus išvydo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Partizano žmona“ pasakojantis apie J. Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją, nušviestą jųdviejų laiškais. 2004 metais sukurtame rež. Jono Vaitkaus filme „Vienui vieni“ taip pat pasakojama J. Lukšos-Daumanto gyvenimo ir kovos istorija.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *