Prieš 66-erius metus rugpjūčio 18 d. netoli Salantų esančiame Gargždelės kaime gimė unikalus menininkas, skulptorius, dvasios piligrimas bei vienos įspūdingiausių sodybų Lietuvoje kūrėjas Vilius Orvidas. Savo išgyvenimus Orvidų sodyboje Jonas Mekas yra taip aprašęs: „Tu stovi tarp visų tų akmenų ir jauti tokią didelę žmogaus jėgą, tokį neapsakomą atsispyrimą prieš visas totalitarines jėgas. Orvido sodyba yra paminklas, himnas, odė individualizmui, žmogaus sielai; manifestas prieš viską, kas nori užgniaužti žmogaus individualumą“.

Darbo su akmeniu pamokas Vilius Orvidas gavo iš savo senelio Jono bei tėvo Kazio, kurie dirbo antkapinius paminklus. Ir paties Viliaus pradžia buvo tokia – nuo pameistrio. Tačiau ilgainiui jis ėmė ieškoti savo stiliaus. Ir nors profesionaliai niekada nesimokė meno ir net aštuonmetę mokyklą baigė tarnaudamas sovietinėje armijoje, tačiau vos per keturiasdešimt gyvenimo metų jis tapo vienu įdomiausių XX a. Lietuvos kūrėjų sukūręs gausybę religinės tematikos skulptūrų, tačiau ir įstabią vietą, sovietmečio pabaigos jaunuolių kartai, tapusiai priebėga nuo gūdžios totalitarinės santvarkos.

Pats Vilius buvo nekonformistinė asmenybė, gyveno taip, kaip tikėjo, kūrė taip, kaip jautė. Nuo suskaldymo pradėjęs gelbėti didžiulius riedulius, gimtąją sodybą ilgainiui pavertė oaze, kur guolį, maisto bei paguodos žodį visuomet rasdavo įvairiausi nepritapėliai bei ieškotojai. Ne kartą sovietinių pareigūnų bandyta šią vietą išdraskyti, akmenis išvežti, tačiau kaži kaip ji išliko ir iki mūsų dienų, nors jau gerokai pasikeitusi, likusi be tikrojo šeimininko.

Jo kūryboje derėjo poetinė, simbolinė mąstysena bei religinės patirtys. Neatsitiktinai didžiojoje dalyje Viliaus skulptūrų dominuoja krikščioniški siužetai bei veikėjai, o patys darbai įkvėpti senosios liaudies tradicijos bei subtilaus menininko braižo. Beje, keletą metų prieš mirtį Vilius tapo pranciškonu, priėmė įžadus ir net bandė gyventi vienuolyne, tačiau netrukus gavo leidimą grįžti į savo gimtinę, kur ir dirbo bei kūrė iki pat staigios mirties 1992 metais.

Pranciškonas Sigitas Jurčys yra sakęs, kad Vilius Orvidas buvo tikras vienuolis atsiskyrėlis, savo širdį pavertęs vienuoynu, kur plotas matuojamas ne kvadratiniais metrais, bet meile.

Comments are closed.