Faina Ranevskaja – žymi Rusijos teatro ir kino aktorė. Gimė pačioje XIX a. pabaigoje Taganroge, o mirė perestroikos išvakarėse Maskvoje. Tačiau dar ryškesnė nei scenoje Faina buvo kasdienybėje. Galima drąsiai teigti, kad taikliomis frazėmis šaudanti, paradoksaliai į viską reaguojanti, sunkiai sugyvenamo charakterio personažas – „Ranevskaja“ – ir buvo svarbiausias ir talentingiausias šios aktorės vaidmuo.

Jei ligonis nori gyventi, daktarai bejėgiai.

Optimizmas – tai informacijos trūkumas.

Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi.

Senatvė – kai nerimą kelia ne nakties košmarai, bet nepakeliama kasdienybė.

Vakar buvau teatre. Aktoriai taip blogai vaidino. Ypač Dezdemona. Kai paskutiniame veiksme Otelas pradėjo ją smaugti, publika plojo atsistojusi.

Nepamirškite, kad net pati puošniausia povo uodega slepia banalų vištos užpakalį. Tad mažiau patoso, gerbiamieji.

Pamenate, praėjusiais metais sakiau, kad mano gyvenimas yra šūdinas. Palyginus su tuo, kaip yra dabar, tada buvo marcipanai.

Daugelis skundžiasi savo išvaizda, bet niekas – savo smegenimis.

Yra tokių žmonių, prie kurių norisi prieiti ir paprasčiausiai pasiteirauti, ar jiems nesunku gyventi be smegenų.

Jei kas nors padaro tau ką nors blogo, tu jam duok saldainį. Jis tau dar ką nors blogo, tu jam vėl saldainį. Tegu tai tęsiasi, kol tas niekšas numirs nuo cukrinio diabeto.

Pasiųsčiau jus, tačiau matau, kad jūs kaip tik iš ten ir grįžtat.

Vienatvė – kai namuose yra telefonas, bet skamba tik žadintuvas.

Atsiminimai – tai didžiausias senatvės turtas.

Nusifilmuoti prastame filme – tai prispjaudyti į amžinybę.

Senatvė – kai žvakės ant torto kainuoja daugiau nei pats tortas, o pusė šlapimo sunaudojama analizams.

Moterys protingesnės už vyrus. Ar teko girdėti, kad kuri nors moteris pametė galvą vien dėl to, kad kurio nors vyro gražios kojos?

Mitą, kad moterims reikalingi tik pinigai, sukūrė tie vyrai, kurie pinigų neturi.

Nėra storų moterų, tėra per maži drabužiai.

Moterys miršta vėliau nei vyrai, nes amžinai visur vėluoja.

Dieve, aš juk dar prisimenu padorius žmones. Ak, kokia aš sena!

Sveikata – kai kasdien skauda vis kitoje vietoje.

Knyga „Mozaika“

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *