VšĮ „Aštuntoji diena“ išleido žinomo gamtininko ir publicisto Henriko Gudavičiaus knygą „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, kurioje publikuojami 2013–2016 metais iš atokaus Dzūkijos vienkiemio rašyti dienoraščiai. Šie tekstai – tai gamtos artumoje gyvenančio žmogaus laiškai, kupini kasdienybės grožio, lėto buvimo džiaugsmo ir išminties. Gamta ir jos nuolatinio virsmo stebėjimas knygoje tampa pagrindine pasakojimo ašimi. Tačiau ne ką mažiau svarbūs ir susitikimai su senaisiais Dzūkijos gyventojais bei jų istorijos, atsikartojantys žemės darbai, kultūrinės įžvalgos, ieškojimai ir atradimai mažame žemės lopinėlyje prie Krūčiaus upelio.

Knyga skirta įvairaus amžiaus žmonėms ir kiekvienam, veikiausiai, kalbės skirtingai. Jaunimui šie dienoraščiai – tai galimybė atkreipti dėmesį į nuostabią Lietuvos gamtą ir amžiną Saulės ratą, išskirtinę žmogaus, gyvenančio gamtos apsuptyje, kasdienybę. Vyresniuosius neabejotinai patrauks subtiliai ir giliai aprašytas žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys, savęs supratimo kelias, lietuvybės šaknų tyrinėjimas, subtilus įsižiūrėjimas, įsiklausymas į gamtos reiškinius, kaimo žmonių gyvenimus, mūsų istoriją bei kultūrą.

Knygos pasakojimą iliustruoja ir pratęsia brolių Černiauskų fotografijos, tampančios žmogaus ir gamtos vienovės liudininkėmis.

***

Kai nutolsta visi svarbūs keliai, gyvenvietės ir miestai, kai esi vienas prie upelio gana keistu vardu, gali pajausti pasaulio vienovę. Esi vienas, bet lyg ir ne vienas. <…> Pabuvai su žmonėmis, bandei suprasti jų gyvenimus, tai pabūk ir su medžiais, su akmenimis, šaltiniais. Pabandyk suvokti, kas buvo prieš šimtą, prieš tūkstantį metų. Tu negali šito prisiminti, o šaltiniai ir akmenys gali, nes jie ilgiau gyvena… Kai šitaip pagalvoji, tai supranti, kad ir paukščio giesmė kalba ne tiktai apie dabartinį, bet ir apie buvusį pasaulį…

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – gamtininkas ir publicistas, Dzūkijos nacionalinio parko ekologas, jau beveik tris dešimtmečius gyvenantis vienkiemyje netoli Liškiavos (Varėnos raj.). Nepriklausomybės pradžioje dalyvavo kuriant Dzūkijos nacionalinį parką. Jo iniciatyva 1991 m. pradėjo eiti parko laikraštis „Šalcinis“, imta leisti knygų serija apie etnografinius Dzūkijos parko kaimus, žmones bei jų amatus. 2013 m. išleista esė, novelių bei dienoraštinių laiškų knyga „Gamtmeldžio sodas“, 2014 m. – „Laiškai iš kaimo“.

Broliai Černiauskai, Algimantas (g. 1953) ir Mindaugas (g. 1942) – fotomenininkai, nuo 1982 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai, jau keturis dešimtmečius nuosekliai fiksuojantys Dzūkijos šiokiadienius ir šventadienius, įamžinantys šio krašto žmones, gamtą ir besikeičiantį laiką. Brolių Černiauskų vardu išleisti du meninės fotografijos albumai: „Fotografija. Pirma knyga“ (2009) ir „Fotografija II“ (2017). Drauge su Henriku Gudavičiumi publikavo gausybę straipsnių bei išleido knygas „Laiškai iš kaimo“ (2014), „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“ (2015), „Tarp žemės ir dangaus“ (2016).

Pagrindinės nuotraukos autoriai broliai Černiauskai

Knygą rasite ČIA bei„Pegaso“ knygynuose.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *