2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje mirė Ieva Labutytė-Vanagienė, grafikė, ekslibrių, estampų kūrėja, dramatiško Mažosios Lietuvos paveldo įprasmintoja, Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo signatarė, visuomenininkė.

Eva Erika Labutytė gimė 1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiuose (Kebelių vls., Klaipėdos aps.; dab. Šilutės r.) Frico ir Katerinos Labučių šeimoje. Anksti liko viena: iš Šventvakarių kilusi mama Katerina Ragaišytė-Labutienė (1910–1955) mirė Evai dar nesulaukus pilnametystės, po mamos mirties Eva gyveno pas tetą, kol ši su abiem savo vaikais 1957 m. „repatrijavo“ į Vokietiją. Eva išvykti iš Lietuvos kategoriškai atsisakė. Tėvas Fricas Labutis (1911–1990), Dovilų dvaro inspektorius, 1944 m. pašauktas į Vokietijos kariuomenę, pateko į prancūzų nelaisvę, iš kurios paleistas apie 1948 m. apsigyveno netoli Brėmeno, Vokietijoje. Eva jį po karo pirmą kartą pamatys tik 1979 m.

1946–1953 m. Eva Labutytė mokėsi Plikių miestelio mokykloje, vėliau – Klaipėdoje. 1957 m. baigusi Klaipėdos mokytojų seminariją, mokė Kurmių kaimo vaikus ir Saugų vaikų namų auklėtinius. Nuo 1961 m. studijavo Lietuvos dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), kurį baigė 1967 m., įgydama grafikės specialybę (diplominio darbo vadovas prof. Antanas Kučas), iki 1976 m. mokytojavo Naujosios Vilnios pedagoginėje mokykloje. Nuo 1974 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1974 m. gruodžio 20 d. sukūrė šeimą su inžinierium Gediminu Vanagu, susilaukė sūnaus Kęstučio.

Gyvendama Vilniuje, Eva atsidėjo kūrybinei veiklai: kūrė estampus, apipavidalino knygas, liejo akvareles. Ypatingą vietą kūryboje užėmė senoji Prūsija, Mažoji Lietuva, Reformacijos asmenybės… Kūrybiniai ryšiai susiejo su rašytojomis Ieva Simonaityte, Birute Baltrušaityte, Edita Barauskiene, Klaipėdos krašto paveldą tyrinėjusiais mokslininkais.

Dar gerokai iki Atgimimo kartu su kitais klaipėdiškiais intelektualais Eva Labutytė brandino idėją ateityje Klaipėdoje turėti universitetą, 1981 m. buvo viena iš Martyno Jankaus memorialinio muziejaus Bitėnuose iniciatorių. Atgimimo pradžioje su bendraminčiais 1989 m. sutelkė lietuvininkų bendriją „Mažoji Lietuva“, buvo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo signatarė (1988 11 19), parapijos leidinio „Mūsų žinios“ (vėliau „Liuteronų balsas“) redakcinės kolegijos narė (1989–1998), aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos istorinį bei kultūrinį paveldą įprasminančioje visuomeninėje veikloje, paskelbta Vydūno draugijos garbės nare.

„Jai buvo miela, gražu būt prie jūros, bet kartu skaudu, kad nebėra to krašto žmonių. Turėjau motorolerį ir tą pirmą vasarą [po vestuvių] važiavom, pasiėmę palapinę, į Klaipėdos kraštą; ji būtinai norėjo važiuot panemune, tikrai buvo gražu. Nuvažiavom į Rusnę, Ventės ragą, keltu persikėlėm į Nidą, iš ten per Kaliningradą nuvykom į Tolminkiemį… Jai viskas buvo įdomu – kapinės, kryžiai; jų įrašus užsirašinėjo. Ieva nebuvo linkusi dejuot – kaip čia viskas blogai ir pan.; ji žinojo, kad savo kraštui reikia kažką padaryti,“ – apie nuolatinį Evos Labutytės rūpestį gimtuoju kraštu prieš dešimtį metų „Lietuvos evangelikų keliui“ pasakojo našlys Gediminas Vanagas (Astrida Petraitytė. Mūsų Eva // Lietuvos evangelikų kelias, 2008, Nr.1, p.6-7).

Dailininkė Eva Labutytė yra tapusi ne vienos garbingos premijos laureate, ne viena jos paroda surengta Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, o taip pat Vokietijoje, Norvegijoje, JAV…

Sulaukusi šešiasdešimt penkerių, įveikta ilgos sunkios ligos, Eva Erika Labutytė-Vanagienė mirė 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje. Po atsisveikinimo Laidojimo rūmuose Olandų g., palaidota Plikių evangelikų kapinėse (Klaipėdos r.) šalia mamos.

Pagerbiant kraštietės atminimą, 2009 m. rugsėjo 1 d. Plikių pagrindinei mokyklai buvo suteiktas Evos Labutytės vardas. 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu jos vardu pavadinta gatvė Vilniuje Pilaitės seniūnijoje. 2014 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Evos Labutytės vardu pavadinta gatvė Žiobrių kaime, o 2016 m. rugsėjo 29 d. ir Žemgrindžių kaime, netoli Plikių.

Šiemet Evai Labutytei butų sukakę 80 metų. Jubiliejus 2018 m. balandžio 15 d. paminėtas sekmadienio pamaldose Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje (kun. Liudvikas Fetingis) ir parapijos kapinėse. O balandžio 25 d. Vilniuje A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje surengtas atminimo vakaras „Mažosios Lietuvos dukra“. Čia prisiminimais dalijosi prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, prof. Domas Kaunas, žurnalistė Aušra Kalinauskienė, bendramokslis dailininkas Jonas Varnas, menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius, parapijietis inž. Algirdas Mikas Žemaitaitis, Evos vyras Gediminas Vanagas, sūnus Kęstutis ir kiti, skambėjo Daivos ir Evaldo Vyčinų atliekama muzika, žiūrėta archyvinė LRT „Laiko portretų“ ciklo laida „Grafikės Evos Labutytės kūryba ir visuomeninė veikla“ (2008 m.).

Puoselėjama mintis išleisti Evos Labutytės darbų albumą, papildytą draugų, artimųjų prisiminimais, šitaip prisidedant ir prie dailininkės atminimo, ir prie Mažosios Lietuvos istorijos įamžinimo.

Pagrindinėje nuotraukoje Eva Labutytė su sūnum Kęstučiu 1979 m. rugpjūčio 25 d. pasitinka pusketvirto dešimtmečio nematytą tėvą Fricą Labutį. Nuotrauka Gedimino Vanago.

One Comment