1940 m. rugsėjo 30 dieną Varėnoje gimė viena talentingiausių Lietuvos teatro režisierių, pedagogė, išauginusi visa kartą puikių aktorių, Dalia Tamulevičiūtė. Kaip režisierė ji debiutavo Vilniaus Jaunimo teatre 1971 metais, iš kart po to, kai baigė prestižinį Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institutą (GITIS). Taip pat Vilniaus konservatorijoje ji pradėjo pedagoginį darbą ir išleido net aštuonias dramos teatro aktorių kartas.

Režisierė Dalia Tamulevičiūtė sukūrė daugiau nei 30 spektaklių. Dauguma jų – Jaunimo teatre, bet yra režisavusi spektaklius taip pat ir Kauno, Šiaulių bei Klaipėdos teatruose. Taip pat kurį laiką bendradarbiavo ir su Rusų dramos teatru.

Į Lietuvos teatro istoriją ryškiomis raidėmis įrašyti D. Tamulevičiūtės režisuoti spektakliai „Ugnies medžioklė su varovais“, „Škac, mirtie, visados škac“, „Haroldas ir Modė“, „Brangioji mokytoja“ ir kt. Sunku Lietuvoje būtų atrasti kitą teatro pedagogą, kuris būtų išugdęs tiek ryškių „žvaigždžių“. Tai, kad paskutiniu sovietmečio dešimtmečiu Vilniaus Jaunimo teatras plačiai pagarsėjo puikiais pastatymais, į kuriuos žiūrovai bilietų stovėdavo net per naktį, pirmiausia yra D. Tamulevičiūtės nuopelnas.

Viename iš interviu D. Tamulevičiūtė, paprašyta apibūdinti, kas jai yra teatras, sakė: „Man atrodo, kad teatro misija – padėti žmogui neprarasti vilties. Nepaisant visų sunkumų, mes vis tiek kabinamės į gyvenimą, Nė vienas žmogus neapsaugotas nuo bėdų, tačiau svarbu iš jų išlįsti. Paskui, kai tos bėdos praeina, gali net pasijuokti, jog galvojai, kad jos jau pasaulio pabaiga. Mes gyvename, kas bebūtų. Gyventi reikia dabar. Lietuva šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį. Kas iš to laimi, kai tiek daug cinizmo? Niekas nelaimi ir tu pats save apvagi. Nesakau, kad privalome būti optimistai. Tačiau galime pasimokyti iš vyresnių žmonių. Sutinki labai daug vargų patyrusį žmogų, o jis tiesiog šviečia. Reikėtų kiekvienam ieškoti šito suvokimo – aš gyvenu šiandien ir daugiau šios dienos nebus.“

Režisierę insultas ištiko jai būnant teatre, kur ji vadovavo spektaklio repeticijoms. Deja, liga kirto sunkiai. Daug laiko teko praleisti ligos patale ir 2006 m. birželio 1 dieną D. Tamulevičiūtė baigė savo žemiškąją kelionę.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *