1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI bule „Lituanorum gente“ buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. Iš didžiulės Žemaičių vyskupijos buvo sudarytos trys naujos vyskupijos: Kauno arkivyskupija, Panevėžio ir Telšių vyskupijos. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, žymus Lietuvos politinis ir kultūrinis veikėjas. Vyskupijos centru — vyskupo rezidencija — tapo Telšiai, kurie yra vadinami Žemaitijos sostine.Vyskupijos pradžia buvo labai sunki, trūko kunigų, kurijos personalui sudaryti trūko žmonių. „Paaiškėjo, kad iš Telšių vyskupijos Kauno kunigų seminarijoje tėra tik 26 klierikai visuose septyniuose kursuose. Vadinasi, mums teks gauti maždaug po 3 kunigus kas metai. Žinoma, jei tie mūsų klierikai laimingai tesės iki galo. Tai patyręs stačiai nusigandau“. Labai didelis procentas Telšių diecezijai teko senesni kunigai ir ką teks daryti, kai ir šitie išmirs. „Juk mes netrukus neturėsime net klebonų, ne tik vikarų“ … rašė vyskupas Just. Staugaitis. Tad 1927 spalio 4 dieną buvo atidaryta Telšių kunigų seminarija. Kunigas V. Borisevičius buvo paskirtas jos rektoriumi.
Į pirmus du kursus įstojo 43 studentai. Seminarija pradėjo veikti senuosiuose bernardinų vienuolyno patalpose. Naujam pastatui pastatyti reikėjo 300 000 litų.
1928 m. pradedant naujus mokslo metus, jau buvo naudojamasi naujais pastatais. Valstybė šios seminarijos statybai ir išlaikymui neskyrė nė cento. Buvo netgi bandymų uždaryti seminariją. 1930 m. Telšių kunigų seminarijoje jau buvo 90 auklėtinių. Teologija plačiai sieta su filosofija ir gamtos mokslais. Mokyta tokių modernių disciplinų kaip kultūros filosofija, estetika, mokslinio darbo metodika, antropologija, užsienio kalbų (lotynų, graikų, hebrajų, vokiečių, prancūzų). Dėstė daugiausia užsieny baigę mokslus profesoriai: J. Juodaitis, P. Ramanauskas ir k. t. Ilgus metus rektoriumi dirbo prel. V. Borisevičius, dvasios tėvu J. Juodaitis, o vėliau vyskupas Pr. Būčys.
1932 m. birželio 12 buvo įšventinti kunigais pirmieji seminarijos auklėtiniai.
1932 m. seminarija turėjo jau 10000 tomų biblioteką ir gerą fizikos kabinetą. „Jame buvo sukaupta tokių aparatų, kokių neturėjo nė viena kita Lietuvos mokykla“. 1927–1940 m. čia nuolat mokydavosi nuo 41 iki 122 klierikų. Pirmieji 9 klierikai buvo įšventinti 1932 m. birželio 12 d.
Šiandien būsimų kunigų studijos susideda iš 7 dalių: pirmieji metai Žemaičių Kalvarijoje, kiti kursai – Telšiuose.