1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI bule „Lituanorum gente“ buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. Iš didžiulės Žemaičių vyskupijos buvo sudarytos trys naujos vyskupijos: Kauno arkivyskupija, Panevėžio ir Telšių vyskupijos. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, žymus Lietuvos politinis ir kultūrinis veikėjas. Vyskupijos centru — vyskupo rezidencija — tapo Telšiai, kurie yra vadinami Žemaitijos sostine.Vyskupijos pradžia buvo labai sunki, trūko kunigų, kurijos personalui sudaryti trūko žmonių. „Paaiškėjo, kad iš Telšių vyskupijos Kauno kunigų seminarijoje tėra tik 26 klierikai visuose septyniuose kursuose. Vadinasi, mums teks gauti maždaug po 3 kunigus kas metai. Žinoma, jei tie mūsų klierikai laimingai tesės iki galo. Tai patyręs stačiai nusigandau“. Labai didelis procentas Telšių diecezijai teko senesni kunigai ir ką teks daryti, kai ir šitie išmirs. „Juk mes netrukus neturėsime net klebonų, ne tik vikarų“ … rašė vyskupas Just. Staugaitis. Tad 1927 spalio 4 dieną buvo atidaryta Telšių kunigų seminarija. Kunigas V. Borisevičius buvo paskirtas jos rektoriumi.

Ilgametis Telšių kunigų seminarijos rektorius V. Borisevičius, kurio vardu dabar ir pavadinta šioji seminarija.

Į pirmus du kursus įstojo 43 studentai. Seminarija pradėjo veikti senuosiuose bernardinų vienuolyno patalpose. Naujam pastatui pastatyti reikėjo 300 000 litų.

1928 m. pradedant naujus mokslo metus, jau buvo naudojamasi naujais pastatais. Valstybė šios seminarijos statybai ir išlaikymui neskyrė nė cento. Buvo netgi bandymų uždaryti seminariją. 1930 m. Telšių kunigų seminarijoje jau buvo 90 auklėtinių. Teologija plačiai sieta su filosofija ir gamtos mokslais. Mokyta tokių modernių disciplinų kaip kultūros filosofija, estetika, mokslinio darbo metodika, antropologija, užsienio kalbų (lotynų, graikų, hebrajų, vokiečių, prancūzų). Dėstė daugiausia užsieny baigę mokslus profesoriai: J. Juodaitis, P. Ramanauskas ir k. t. Ilgus metus rektoriumi dirbo prel. V. Borisevičius, dvasios tėvu J. Juodaitis, o vėliau vyskupas Pr. Būčys.

1932 m. birželio 12 buvo įšventinti kunigais pirmieji seminarijos auklėtiniai.

1932 m. seminarija turėjo jau 10000 tomų biblioteką ir gerą fizikos kabinetą. „Jame buvo sukaupta tokių aparatų, kokių neturėjo nė viena kita Lietuvos mokykla“. 1927–1940 m. čia nuolat mokydavosi nuo 41 iki 122 klierikų. Pirmieji 9 klierikai buvo įšventinti 1932 m. birželio 12 d.

Atvirukas „Telšių Bažnyčia ir Kunigų Seminarija“, išleistas F. Milevičiaus knygyno Telšiuose, 1934 m.
1936 ir 1939 m. seminarija reorganizuota. Nuo 1936 m. išplėstas filosofijos dėstymas nuo 12 iki 21 valandos per savaitę. 1935 m. seminarija buvo pasiekusi savo apogėjų — joje studijavo 122 klierikai. Iki 1940 m. kunigų seminarija parengė apie 150 kunigų, kurie pasklido po Žemaitijos parapijas. 1940 m. sovietų valdžia Telšių kunigų seminariją uždarė. 1941 m. rudenį ji vėl atidaryta, tačiau 1946 m. pavasarį sovietų valdžia jos veiklą vėl sustabdė. Uždarius seminariją, jos patalpose veikė mokytojų seminarija, vėliau buvo įrengta kurčiųjų internatinė mokykla. Visoms Lietuvos vyskupijoms kunigus ruošė viena Kauno tarpdiecezinė seminarija. Kunigų stygius buvo labai didelis. Per metus buvo išleidžiama tik po 5 kunigus. Kunigų vis mažėjo — senieji pamažu traukėsi, o jaunų papildymo faktiškai nebuvo. Apie 50 kunigų sušaudyta ar žuvo lageriuose.
1989 m. buvęs šios seminarijos auklėtinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius išleidžia dekretą, kuriuo atkuriama Telšių kunigų seminarija. Į pirmą kursą 1989 m. įstoja 22 studentai. Nuo 1990 iki 1993 m. per 3 veikusius kursus mokėsi 88 klierikai.
Telšių kunigų seminarija baigė mokslo metus, 2013 m.

Šiandien būsimų kunigų studijos susideda iš 7 dalių: pirmieji metai Žemaičių Kalvarijoje, kiti kursai – Telšiuose.

Comments are closed.