1943 m. spalio 11 d. Paberžiuose (Biržų vls., Biržų aps.) raudonųjų diversantų nužudytas Fridrichas Jakštas, agronomas, visuomenės veikėjas, Biržų evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkas, Birželio sukilimo dalyvis, buvęs Biržų miesto burmistras.

Fridrichas Julius Jakštas gimė 1909 m. rugsėjo 11 d. Žiogaičiuose (Naumiesčio vls., Raseinių aps.; dab. Šilutės r.) Mikelio ir Katrės (g. Juškaitės) Jakštų šeimoje. Mokėsi [Žemaičių] Naumiesčio pradžios ir vidurinėje mokyklose, vėliau mokslus tęsė Kaune – Fredos aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje. Ją baigęs, dirbo Smulkių žemės ūkio šakų instruktorium Žiežmariuose, vėliau Kaišiadoryse, o nuo 1934 m. – Biržuose, tapo Biržų apskrities agronomu instruktoriumi. Čia susituokė su Elvyra Kuginyte, Biržų gimnazijos absolvente, skaute, aktyvia visuomenininke. Fridrichas Jakštas taipogi aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje: buvo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“, evangeliškojo jaunimo draugijos „Radvila“ narys, vaidino Šaulių sąjungos Biržų XVIII rinktinės teatre, veikė Biržų muzikos ir dramos draugijoje „Mūza“, dainavo ansamblyje „Linksmieji broliai“ (drauge su mokytoju A. Šliku, J. Kregžde ir P. Grynu), kuris sekdamas Pupų Dėdės pavyzdžiu satyriškai apdainuodavo Biržų miesto valdininkus bei įvairius įvykius. 1936 m. prasidėjus Lietuvoje jaunųjų ūkininkų judėjimui, Fridrichas Jakštas aktyviai įsitraukė į šią veiklą, dalyvaudavo jaunųjų ūkininkų ratelių (JŪR) rengiamose parodose, konkursuose, susitikimuose, išvykose, bendradarbiavo laikraštyje „Jaunasis ūkininkas“. Buvo išrinktas Biržų evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininku.

Elvyra Jakštienė prie vyro karsto šalia Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios 1943 10 17

1941 m. birželį Fridrichas Jakštas įsijungė į sukilimą prieš sovietinius okupantus, tapo Biržų partizanų būrio vado adjutantu. Netrukus paskirtas Biržų miesto burmistru. 1942 m., nepritardamas vokiečių valdžios politikai, iš burmistro posto pasitraukė ir Paberžių kaime kartu su žmonos tėvais pradėjo ūkininkauti, tuo pat metu dirbo Medeikių pieno perdirbimo bendrovės reikalų vedėju, tačiau netrukus pasitraukė ir iš šių pareigų ir dirbo tik ūkyje. Visą šį laiką Fridrichas Jakštas priklausė pogrindinei Lietuvos laisvės armijai (LLA), platino jos atsišaukimus.

1943 m. spalio 11 d. naktį prie savo sodybos Paberžių kaime Fridrichas Jakštas buvo nužudytas sovietų diversantų. Tuomet jam buvo vos trisdešimt ketveri… Liudininkai pasakojo, kad 1943 m. spalio 10-osios vakare Jakštai svečiavosi pas Vegius Medeikiuose. Į namus juos parvežė Liudvikas Vegys. Prie namų Jakštų laukė pasala. Jakštą nušovė, o Vegiui sužeistam pavyko pabėgti. Fridricho žmonai Elvyrai diversantai keletą valandų neleido prisiartinti prie griovyje gulinčio vyro lavono… Tą pačią naktį buvo nušautas Spalviškių vienkiemyje gyvenęs Biržų miškų urėdijos Ageniškio girininkas Juozas Živatauskas ir Pagervės kaimo gyventojas, Nemunėlio girininkas Alfonsas Balčikonis. 1943 m. spalio 23 d. „Naujosios Biržų žinios“ Nr. 42 rašė: „1943 m. spalio 11 d. apie 1 val. naktį Paberžių km. prie savo sodybos žiaurių bolševikų banditų buvo nužudytas a. a. Fridrichas Jakštas…1941 m. prasidėjus karui tarp vokiečių ir bolševikų Fridrichas Jakštas su ginklu rankoje stojo į aktyviųjų Biržų m. partizanų eiles… buvo paskirtas Biržų m. burmistru…“

Atsisveikinimas su sovietų nužudytu Fridrichu Jakštu prie Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios 1943 10 17

Fridrichas Jakštas iškilmingai palaidotas 1943 m. spalio 17 d. Biržų senosiose evangelikų kapinėse. Prie buvusio burmistro kuklaus kapo sovietmečiu stabtelėdavę pavieniai žmonės neatkreipė valdžios dėmesio, todėl antkapis išliko nesuniokotas. Tačiau ilgainiui kapavietė buvo primiršta, ja rūpinosi svetimi žmonės, kurių artimieji palaidoti šalia.

Artėjant Fridricho Jakšto gimimo šimtosioms metinėms, kapas kraštotyrininko Jono Dagilio pastangų dėka buvo iš naujo „atrastas“ ir atnaujintas. Čia 2009 m. spalio 16 d. biržiečiai paminėjo tragiškai žuvusio Biržų miesto burmistro Fridricho Jakšto ir kitų laisvės kovotojų atminimą. Atnaujintą paminklą pašventino Biržų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Juozas Mišeikis. Susirinkusiuosius kunigas ragino savęs paklausti, ar jų širdyse būtų tiek laisvės troškimo, meilės ir tikėjimo, ar užtektų drąsos imtis atsakingų pareigų pavojingu istoriniu laiku. „Ši laisva siela negalėjo taikstytis su okupacija ir prievarta,“ – kalbėjo kunigas. Kartu su biržiečiais Fridricho Jakšto atminimą pagerbė Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas ir Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės vadas Vladas Petkevičius drauge su jaunaisiais Biržų šauliais. Buvusio Biržų burmistro atminimas pagerbtas Panevėžio rinktinės šaulių šūvių salvėmis. Po to šventinės popietės dalyviai apsilankė Biržų katalikų kapinėse, kur visuomenininkų rūpesčiu atnaujinti mokytojo, „Jaunosios Lietuvos“ Biržų skyriaus vadovo Antano Gailiūno ir šaulio Jono Vadopalo antkapiai. Tą patį vakarą Biržų tvirtovės rūmų salėje buvo paminėtas Šaulių Sąjungos 90-mečio jubiliejus.

Pagrindinėje nuotraukoje Fridricho Jakšto atnaujintas antkapis Biržų senosiose evangelikų kapinėse

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *