1893 m. spalio 29 d. Venckuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Šaulinskis, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas.

Vilhelmas Fridrichas Šaulinskis augo smulkių ūkininkų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, toliau lavinosi savarankiškai. 1909 m. ėmė dalyvauti lietuviškoje veikloje, platino Jono Vanagaičio (1869–1946) Tilžėje leistą ir redaguotą laikraštį „Birutė“. 1913 m. laikraščio leidybai sustojus, Vilius Šaulinskis ėmė mokytis raidžių rinkėjo amato Martyno Jankaus (1858–1946) spaustuvėje Bitėnuose.

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai 1923 m. sausio 19 d. Sėdi iš kairės: Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis; stovi iš kairės: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, Aleksandras Marcinkevičius, Juozas Pronckus.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, Vilius Šaulinskis buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę ir kaip raidžių rinkėjas paskirtas į „Oberost“ spaustuvę Kaune. Susipažinęs su vietos lietuvių visuomenės veikėjais, talkino jiems spausdinti atsišaukimus, bendradarbiavimą tęsė ir perkeltas į Vilnių. Karinės vadovybės išsiųstas į Vakarų frontą, tarnavo karo belaisvių stovyklos sargyboje, čia visaip gelbėjo lietuvių tautybės belaisviams. 1918 m. stojo į kuriamą Lietuvos Respublikos kariuomenę, vėliau tapo aktyviu Šaulių sąjungos nariu.

Grįžęs į Klaipėdos kraštą, Vilius Šaulinskis su bendraminčiais 1919 m. įsteigė Priekulės jaunimo draugiją „Viltis“, išrinktas pirmuoju jos pirmininku, vėliau buvo nuolatinis draugijos rėmėjas.

1920 m. gegužės 15 d. Vilius Šaulinskis iš Mažosios Lietuvos spaudos draugijos „Lituania“ Klaipėdoje įsigijo leidybos ir poligrafijos įmonę (ją iš draugijos nuomojo nuo 1919 m. liepos 1 d.), kuriai vadovaus iki gyvenimo pabaigos. Įmonė „Lituania“ 1920–1921 m. buvo vienintelė nuolat veikianti uostamiesčio lietuvių kultūros įstaiga, jos raštinėje vykdavo įvairių lietuviškų draugijų renginiai. Klaipėdos spaustuvėje „Lituania“ spausdintas 21 periodinis leidinys, keletas jų buvo skirti Didžiajai Lietuvai, leistos knygos. Vilius Šaulinskis savo lėšomis leido grožinę kūrybą. 1920 m. išleido V. Karvelėlio slapyvardžiu pasirašytą savo apysaką „Laimės šalis. Tautiški vaizdeliai iš Mažosios Lietuvos“. 1921 m. buvo lietuvių kultūros draugijos „Aida“ bibliotekininkas.

Vilius Šaulinskis aktyviai palaikė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo idėją, priklausė „slaptiesiems šauliams“, buvo 1922 m. gruodį įsteigto Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (VMLGK) sekretorius, pasirašė 1923 m. sausio 9 d. VMLGK manifestą visiems Klaipėdos krašto gyventojams ir 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvykusio VMLGK skyrių ir draugijų atstovų suvažiavimo – Šilutės seimo – deklaraciją, skelbiančią Klaipėdos krašto prisijungimą autonomijos teisėmis prie Lietuvos Respublikos. Dar 1922 m. rugsėjį Vilius Šaulinskis su Jurgiu Brūvelaičiu (1900–1995) ir Jurgiu Plonaičiu (1902–1998) buvo išrinktas į „Santaros“ – Mažosios Lietuvos lietuviško jaunimo draugijų sąjungos – valdybą, kuri vėliau tapo Klaipėdos šaulių organizaciniu branduoliu. 1923 m. kovo 18 d. Vilius Šaulinskis buvo išrinktas XX Klaipėdos šaulių rinktinės valdybos pirmininku.

Už nuopelnus tėvynei ir tautai Vilius Šaulinskis buvo apdovanotas Nepriklausomybės medaliu ir DLK Gedimino 4 laipsnio (1928 m.) ir Šaulių Žvaigždės (1931 m.) ordinais, o už aktyvų dalyvavimą Klaipėdos sukilime – Gelbėjimo komiteto sidabro medaliu. Klaipėdos Dariaus ir Girėno vardo šaulių būrys Vilių Šaulinskį išrinko savo garbės nariu.

Vilius Šaulinskis mirė Klaipėdoje 1935 m. gegužės 10 d., peršalęs susirgęs plaučių uždegimu. Iškilmingai palaidotas šalia paminklo Klaipėdos sukilėliams senosiose miesto kapinėse, dabartiniame Skulptūrų parke.

Pagrindinėje nuotraukoje senosiose Klaipėdos kapinėse išlikęs Adomo Brako sukurtas paminklas 1923 m. sukilimo dalyviams atminti. Nuotrauka Bernardo Aleknavičiaus.

One Comment

  1. Puikus straipsnis. Sausio 15 d. apie Šaulinskį paskaitysime prie Sukilėlių kapo Klaipėdos mieste. Iš tų Jūsų str. išeitų labai informatyvi knyga apie Mažąją Lietuvą, iš kurios atsiskleistų, kad Mažoji Lietuva nebuvo nukariauta per vieną dieną kaip teigia Klaipėdos istorikai… Linkiu sėkmės ir lauksiu kitų str. Pagarbiai, Edita Barauskienė.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *