Šiandien minima vienodo darbo užmokesčio diena. Net ir dabar, pastebimas ženklus skirtumas tarp vyrams ir moterims išmokamo vidutinio atlyginimo už tą patį darbą. ES tyrėjai suskaičiavo, kad dėl darbo užmokesčio skirtumo, moterims tenka dirbti už dyką net iki dviejų mėnesių.

Moterys Europos Sąjungoje vis dar uždirba 16,2 proc. mažiau negu vyrai. Šiemet ES vienodo darbo užmokesčio diena yra lapkričio 3 d., kai iki metų pabaigos dar lieka 16 proc. darbo dienų. Tai ši diena parodo momentą, kai moterims, palyginti su jų kolegomis vyrais, galima sakyti, nustojama mokėti už darbą, nors iki metų pabaigos dar lieka 16 proc. darbo dienų.

Skaičiai rodo, kad skirtumas yra linkęs nežymiai mažėti – ankstesniais metais jis buvo 17 % ir didesnis. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 14,6 %, Latvijoje – 15,5 %, Estijoje – 27,7 %.

Žinoma, šis procentas skiriasi, priklausomai, apie kurią Europos Sąjungos valstybę kalbame. Pats mažiausias, mažesnis nei 8% skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimo už tą patį darbą, yra Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje. O didesnis nei 20% skirtumas yra tokiose valstybėse, kaip Austrija, Čekija, Vokietija, Estija, Jungtinė Karalystė.

Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimo atotrūkis vidutiniškai siekia 13.4%.Lietuvos statistikos departamento duomenimis, valstybiniame sektoriuje šis atotrūkis siekia – 13,7 % privačiame – 17,6 %., o didžiausi skirtumai stebimi finansų ir draudimo (38,3 %.), beveik trečdaliu mažiau atgynimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybose ir švietime, kur jie neviršija trijų procentų.

„Pripažinkime, jog vis dar egzistuoja stereotipai ir nuostatos užkertantys kelią moterims ir vyrams realizuoti save asmeniniame ar profesiniame gyvenime. Moteris – laivo kapitonė, vyras – darželio auklėtojas yra vis dar neįprasta. Viskas prasideda dar darželyje, todėl ypač svarbu skleisti lyčiai jautrų požiūrį švietimo sistemoje“, – sako Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant atotrūkį, neatsižvelgiama į kitas darbuotojo gaunamas naudas, kuriomis vyrai mėgaujasi dažniau nei moterys. Papildomos išmokos – priedai, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dividendai, motyvacinės priemonės darbe – neretai sudaro nemažą kasmetinių pajamų, tačiau skaičiuojant atlyginimų atotrūkį, įtraukiamos nėra. Tad faktinė pajamų nelygybė gali būti dar didesnė. Tai ypač atsiliepia senyvame amžiuje. 2015 metais vyresnėje nei 65 metų amžiaus kategorijoje rizika skursti moterims buvo dvigubai didesnė nei vyrams.

Tik reikia pastebėti, kad šie skaičiai liečia tik dirbančius ir algą gaunančius žmones, tad jie nebūtinai pilnai atspindi (ne)lygybės šalyje (lyties atžvilgiu) lygį. Turime atkreipti dėmesį ir į kitus indikatorius, kaip pačią darbo rinką, šalies teisinius įstatymus ir daugiau. Atlyginimų atotrūkio skirtumas yra kompleksinė problema. Viena iš priežasčių yra ta, jog asmuo dirba nepilną darbo dieną. Taip pat egzistuoja vadinamoji horizontalioji darbo rinkos kongregacija, kuomet mes matome, kad vienose profesijose labiau dirba moterys, kitose – vyrai,  dar viena priežastis – karjeros pertrūkiai, vaiko priežiūros atostogos.  Mokslininkų teigimu , jog pati didžiausia moterų atlyginimų atotrūkio priežastis yra tiesiog ta, kad jos yra moterys. Kitaip sakant, egzistuojantys lyčių stereotipai, kurie remiasi klaidinga nuostata, jog šeimos maitintojas yra tik vyras, tai yra jo pagrindinė pareiga, dėl to jis turi daugiau uždirbti ir išlaikyti šeimą. Taigi susidaro įspūdis, kad moteris šeimos neturi ir jai jos išlaikyti nereikia. Ekonominė ir socialinė situacija keičiasi, tačiau lyčių stereotipus pakeisti yra labai sudėtinga.

Šalyse, kur sąlyginai mažas skirtumas tarp darbo užmokečio vyrams ir moterims, pavyzdžiui Italijoje, tai gali reikšti ir tai, kad moterys neužima aukštų pozicijų, o ir esti gerokai daugiau nedirbančių moterų nei vyrų. O aukštas segregacijos procentas gali reikšti tai, kad daug moterų siekia ar užima aukštas pozicijas, turi tam tinkamą išsilavinimą ir tampa lygiavertėmis konkurentėmis darbo rinkoje, bet tuo pačiu atskleidžia, kad įstatymai (tarkim motinystės atostogų pasiimimas ir t.t.) palankesni vyrų karjeroms ir daugiau moterų dirba ne pilną darbo dieną.

Tai, kad darbo užmokesčio skirtumas yra linkęs mažėti, galima paaiškinti ir ekonominio nuosmukio poveikiu skirtingiems sektoriams – sektoriuose, kuriuose dominuoja vyriškos lyties darbuotojai (pavyzdžiui, statybų ar inžinerijos sektoriuje), bendros pajamos sumažėjo daugiau. Todėl pokytį iš esmės nulėmė ne pagerėjusios moterų atlygio ir darbo sąlygos.

„Vyrai ir moterys yra lygūs. Tai – viena iš pamatinių ES vertybių“

„Vyrai ir moterys yra lygūs. Tai – viena iš pamatinių ES vertybių“, – neseniai teigė teisingumo sritį kuruojanti Europos Komisijos (EK) narė Vera Jourova, už užimtumą atsakinga EK narė Marianne’a Thyssen ir EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

„Paprastai moterys dirba prasčiau apmokamus darbus arba užima žemesnes pareigas, kas ir sąlygoja darbovietėse vyrų ir moterų atlyginimų vidurkių skirtumus. Labai nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas ir apskritai, istoriniu požiūriu – visada moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje ženkliai dažniau pasitaiko karjeros siekimo sąstingiai, nes tai lemia vaikų gimimas, auginimo atostogos, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos ir juos sunku suderinti su šeimos gyvenimu.“ , – teigia O. Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja.

„Beveik 40 proc. šio atotrūkio, mokslininkų nuomone, atsiranda todėl, kad moterims moka mažiau tiesiog todėl, kad yra moterys. Šį elgesį lemia nuostata, kad tik vyrai yra šeimos maitintojai, o moterų indėlis kuriant tiek šeimos, tiek valstybės gerovę nevertinamas“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė

Europos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, nors bendras moterų išsilavinimo lygis yra panašus arba geresnis nei vyrų, tačiau šie skaičiai neatsispindi darbo rinkoje. Praėjusiais metais 33% moterų ES baigė aukštąjį mokslą, palyginti su 29% vyrų, vis dėlto bendras moterų užimtumo lygis yra 11,6 procentinių punktų mažesnis nei vyrų. Tik vienai iš dvidešimties ES veikiančių bendrovių vadovauja moteris.

Nors nėra greitų sprendimų, kaip pašalinti šią nelygybę, yra būdų, kuriais galime pasiekti konkrečių pokyčių. Komisija pateikė įvairių pasiūlymų, kuriais siekiama spręsti šią problemą darbo vietoje ir namuose. Būtina, kad Europos Parlamentas ir valstybės narės Taryboje padarytų pažangą dėl šių pasiūlymų ir būtų pasiekti konkretūs rezultatai, pavyzdžiui, pagerintos dirbančių tėvų ir prižiūrinčių asmenų teisės pasinaudoti šeimos priežiūros atostogomis. Eurokomisarai paragino Europos Parlamento (EP) narius ir valstybes nares priimti EK pasiūlytas iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio nelygybę.

Bendrovių, siekiančių įveikti užmokesčio skirtumą, gerosios patirties pavyzdžiai:

  • Vokietijos žiniasklaidos bendrovės Axel Springer AG 2010 m. pradėjo programą „Chancen:gleich!“ (Galimybės: lygios!), kuria per 5–8 metus moterų vadovių skaičių bendrovėje siekiama padidinti iki 30 %.
  • Kleemann Hellas SA, Graikijos liftų gamybos įmonė, siekia padidinti moterų, dirbančių pardavimo ir techninės paramos skyriuose, skaičių naikindama stereotipus ir mažindama lyčių segregaciją. Įgyvendinus „Įvairovės ir lyčių lygybės“ projektą, pardavimo skyriuje dirbančių moterų skaičius išaugo nuo 5 % 2004 m. iki 30 % 2012 m.
  •  Lietuvos judriojo ryšio paslaugų bendrovės „Omnitel“ projektu „Šeimai palankios aplinkos kūrimas bendrovėje“ siekiama darbo ir gyvenimo pusiausvyrą integruoti į organizacijos kultūrą, sudarant lanksčias darbo sąlygas darbuotojams. Tai leido padidinti vadovaujamus postus užimančių moterų dalį.
  • Vokietijos IBM padalinio „Vokietijos moterų lyderystės taryba“ skatina moteris siekti karjeros IT pramonėje organizuodama tiesioginius ir internetinius kursus mokiniams mokyklose. Ji taip pat moko jaunąsias koleges, siekiančias vadovo ar specialisto karjeros.

Tokius skaičius ir atskirtį lyties atžvilgiu profesinėje sferoje lemia ne tik įstatymai ar teisės aktai, bet ir nusistovėjusios visuomenės normos ir stereotipizuotos pažiūros, teigiančios, kad šeima ir vaikai, buitis yra moters, o ne vyro reikalas. Moterys kur kas dažniau smerkiamos už pasirinkimą siekti karjeros, o ne likti namie su vaikais, nei vyrai, tapę tėvais. iš tiesų, istorija moterims buvo negailestinga ir uždėjo jai silpnesnės, kvailesnės lyties kaukę, o nuo tokių įsišaknijusių įvaizdžių mūsų visuomenei dar sunku išsivaduoti. Reikalingi ne tik palankesni įstatymai (kurie, žinoma, irgi labai svarbūs), bet ir visuomenės švietimas ir seksizmo mažinimas bei kova už lygias teises visuose, ne tik darbo sferos ir darbo užmokesčio, sferose.

 

 

Parengė Dominyka Navickaitė

Comments are closed.