1923 metų lapkričio 8 dieną daug Vokietijos nacionalistinės darbininkų partijos narių susirinko aludėjė „Bürgerbräukeller“ Miunchene. Lietuvoje sunku įsivaizduoti aludę, kurioje gali tilpti 3000 žmonių – būtent tiek, kaip teigiama, buvo tą vakarą susirinkusiųjų, tačiau Miunchene buvo labai didžiulės salės, kuriose žmonės rinkdavosi ne tik atsigerti alaus, bet ir pabendrauti tarpusavyje, pasiklausyti kviestinių svečių kalbų. Nacionaldemokratų partija garsėjo kaip radikaliais kalbas sakantys keistuoliai, kurie žada atsikeršyti Vakarams už žeminančią Versalio sutartį ir tvirtina, kad atėjo laikas įvesti tvarką.
Tą vakarą aludėje į susirinkusiuosius turėjo kreiptis Bavarijos valdytojas ir keli jo pavaduotojai. Oratoriui kalbant susirinkusiems, aludę apsupo 600 NSDP smogikų, kurie pastatė taip pat ir kulkosvaidžius.
Adolfas Hitleris stovėjo tarpduryje su alaus bokalu rankose. Paskui jis staiga metė bokalą į žemę ir nubėgo į salės priekį, išsitraukė pistoletą, šovė į lubas bei paskelbė: „Nacionalinė revoliucija prasidėjo“. Taip pat buvo pranešta, kad niekam nebus leista išeiti iš salės. Hitleris paskelbė susirinkusiems, kad jau perimta Bavarijos policija, užimtas valdžios pastatas.
Tuo metu į aludę buvo atlydėtas Pirmojo pasaulinio karo herojus – generolas Ludendorfas. Pastarasis nieko nežinojo apie pučą, bet iš esmės palaikė Hitlerį. Įsiaudrinęs Hitleris paskelbė, kad jis leis toliau valdyti dabartinei Bavarijos vyriausybei, jei ji prisieks būti jam lojali, o tučtuojau turi būti pradėtas žygis iš Miuncheno į Berlyną, kurio tikslas nuversti Vokietijos prezidentą Friedrichą Ebertą. Hitleris nedelsdamas paskyrė Ludendorfą naujuoju Vokietijos kariuomenės vadu
Bavarijos policija, skirtingai nei tikėjosi Hitleris ir Ludendorfas, neperėjo į jų pusę ir pučo organizatoriai buvo išvaikyti. Per susirėmimus žuvo 16 nacistų ir 3 policininkai. Adolfas Hitleris buvo suimtas ir įkalintas penkeriems metams. (Beje, būtent kalėjime jis parašė žymiausią savo veikalą “Mano kova”). Generolas Ludendorfas, įvertinus jo didžiulius nuopelnus, paleistas, o NSDP uždrausta.
Po Alaus pučo sutriuškinimo vargu ar kas nors Vokietijoje būtų patikėjęs, kad tepraeis dešimt metų ir Adolfas Hitleris taps diktatoriumi, kurio bijos ne tik visa Vokietija, bet ir didžioji dalis pasaulio gyventojų. Jis teatrodė politinis juokdarys, kuris pervertina savo jėgas. Deja, net ir Hitlerio pavyzdys neišmokė rimčiau žvelgti į tuos tvarkos drumstėjus, kurie atrodo komiškai – tikėtina, kad po kurio laiko politinė komedija gali virsti tikra tragedija.
