Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Perlojos gyvenvietė ir aplinkiniai kaimai patyrė vokiečių, lenkų karių bei raudonarmiečių plėšikavimus, todėl nelaukdami pagalbos iš šalies, sudarė maždaug 80 vyrų būrį ir ėmė ginti savo namus. Lygiai prieš šimtą metų, lapkričio 13 d. susirinkę į visuotinę sueigą gyventojai paskelbė nepriklausomą Perlojos respubliką, kuriai priklausė 10 gretimų kaimų.
Perlojos parapijai priklausančių kaimų atstovai išsirinko parapijos komitetą, o pirmininku, neretai tituluojamu Perlojos respublikos prezidentu, išrinko Joną Česnulevičių, prieš tai vadovavusį savigynos būriui. Pirminis šios savivaldos tikslas buvo užtikrinti gyventojų saugumą bei viešąją tvarką neramiomis pokario dienomis. Pagrindiniu respublikos veiklos principu paskelbtas „visuomenės reikalas“.
Perlojos respublika turėjo net savo pinigus ir antspaudą, kuriam pradžioje naudotas bažnyčios antspaudas, vėliau jį pakeitė specialiai padarytas antspaudas su herbiniu kunigaikščio Perliaus atvaizdu. Veikė teismas, tvarką palaikė 6 vyrų milicija, daboklę atstojo špitolės rūsys.
Iš maždaug šimto ginkluotų vyrų sudarytas apsaugos būrys, vadovaujamas Juozo Lukoševičiaus, sugebėjo atremti ne vieną raudonarmiečių bei lenkų puolimą. Tiesa, po metų, 1919 vasarį Perloją užėmė bolševikai, tačiau balandžio pabaigoje juos išstūmė Lietuvos kariuomenė. Perlojiškių apsaugos būrys sėkmingai įsijungė į kovą už Lietuvos nepriklausomybę.
Nors tuo perlojiškių kova už savo namus ir žemę nesibaigė, tačiau jų kovingumas parodė, kad už savo laisvę reikia kautis ryžtingai ir drąsiai.
1923 m. nustačius demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, Perloja liko Lietuvos teritorijoje, o kitas Merkio krantas jau priklausė Lenkijai. Tokiu būdu iki 1918 m. buvusi Perlojos parapijos teritorija buvo padalinta perpus.
1944 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, į partizanus išėjo keliolika perlojiškių.
Beje, Perloja garsi ir tuo, kad per visą sovietmetį išsaugojo nenugriautą Vytauto Didžiojo paminklą. Nors bandymų jį pašalinti nuo žemės paviršiaus būta ne vienas, tačiau gražiai atrestauruotas, paminklas sulaukė respublikos šimtmečio.
Pagrindinės nuotraukos autorė Evgenia Levin
