Jau lapkričio pabaigoje lietuvių kalba pasirodys JAV veikiančio katalikiško Aktono instituto tyrimų direktoriaus Samuelio Grego knyga „Katalikybė ir laisvė”. Apie tai, kuo ši, Australijoje gimusio ir JAV gyvenančio, katalikų mąstytojo knyga aktuali mums, klausiame knygos vertėjo Andriaus Navicko.

Tai jau penktoji jūsų išversta knyga. Tačiau pirmoji, kai esate Seimo narys, ir be to, regis, gana specifinė, labai susijusi su JAV kontekstu – originalus knygos pavadinimas – Tea Party Catholic – tiesiogiai apeliuoja į amerikietiškas politines realijas. Kuo ši knyga gali būti svarbi Lietuvos skaitytojams? Kodėl būtent į ją atkreipėte dėmesį?

Idėją, jog į lietuvių kalbą derėtų išversti katalikų mąstytojo Samuelio Grego knygą „Tea Party Catholic“, pasiūlė vyskupas Kęstutis Kėvalas (lietuviškas knygos pavadinimas „Katalikybė ir laisvė“, Vilnius: Aštuntoji diena, 2018).

Tai, kad knygų lietuvių kalba, kuriose būtų giliai analizuojami Bažnyčios socialinio mokymo klausimai, trūksta, nekelia abejonių. Vis dėlto, išklausęs vyskupo idėją, vis dar turėjau abejonių, ar tikrai Grego svarstymai apie amerikietiškąją katalikybės tradiciją, įžvalgos apie Bažnyčios socialinio mokymo taikymą politinėms JAV realijoms gali būti aktualios mums, gyvenantiems gerokai kitokiame kontekste.

Pradėjau skaityti knygą ir visos abejonės ištirpo. „Užsikrėčiau“ dideliu noru, kad ji pasirodytų ir lietuviškai. Beje, knygą išverčiau dar tada, kai nebuvau davęs priesaikos Seime. Kitu atveju paprasčiausiai nebūtų galimybės skirti vertimui tiek laiko, kiek reikia. Tačiau knygos vertimas tebuvo pirmas žingsnis, dar reikėjo gerokai padirbėti, siekiant, kad lietuviškai knyga išsiskleistų visomis spalvomis. Supratau, kad būtinai reikalingi paaiškinimai, taip pat ilgai ir kruopščiai darbavosi kalbos redaktorės. Visa tai paaiškina, kodėl knygos leidyba gerokai užsitęsė.

Kodėl ši knyga svarbi? Jos autorius Lietuvos katalikams kažkiek pažįstamas, nes ne kartą su paskaitomis lankėsi Vilniuje, Kaune. Samuelis Gregas buvo Kęstučio Kėvalo disertacijos vadovas, kai būsimas Telšių vyskupas mokėsi Aktono institute. Beje, šis institutas buvo įkurtas JAV, reaguojant į tai, kad didžioji dalis amerikiečių katalikų labai menkai išprusę ękonominiuose klausimuose, per mažai įsigilinę į Bažnyčios socialinį mokymą.

Nesiruošiu perpasakoti knygos „Katalikybė ir laisvė“ turinio, bet noriu atkreipti dėmesį į kelias ypač svarbias Grego įžvalgas.

Pirma, Katalikų Bažnyčia nėra laisvės priešė. Pasak Grego, būtent krikščioniška antropologija, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi nelygstamą orumą ir kūrybiškoje laisvėje siekia asmens klestėjimo, yra vaisinga alternatyva tiek kolektyvizmui, tiek individualizmui.

Viena svarbiausių knygos sąvokų – „asmens klestėjimas“. Ji turi gilias šaknis. Antikos filosofas Aristotelis teigė, kad kiekvieno žmogaus tikslas yra eudaimonia (graikų k. – klestėjimas ar laimė). Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vien materialinis klestėjimas, bet apima ir turimų talentų, kūrybinių galių išsiskleidimą, įvairiapusį asmenybės vystymąsi.

Krikščionybė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra pašauktas šventumui, kuris yra ne kažkas primesto iš šalies, bet autentiškas asmens klestėjimas. Laisvė yra viena iš būtinų tokio klestėjimo sąlygų.

Esminis skirtumas tarp krikščioniškos ir šiuolaikiniame pasaulyje išplitusios libertarinės laisvės sampratų yra tai, kad libertarai visiškai nekreipia dėmesio į žmogaus pasirinkimų turinį. Pasak jų, laisvei pakanka išorinės prievartos nebuvimo. Tačiau krikščionybė pabrėžia, kad laisvė, praradusi esminę gairę – asmens klestėjimą, degraduoja, sunaikina pati save.

Dar viena svarbi knygos įžvalga: ekonominė laisvė, politinė laisvė ir tikėjimo laisvė yra labai glaudžiai susijusios. Jei visuomenėje nėra puoselėjama ekonominė laisvė, tai neišvengiamai turi padarinių ir politikos bei religijos srityse. Gregas griauna populiarius mitus apie tai, kad Katalikų Bažnyčia ilgą laiką kovojo su verslumu ir priešinosi laisviems mainams ekonomikoje; kad vienintelis kelias įveikti vis didėjančią socialinę nelygybę ir pasirūpinti skurstančiais žmonėmis – didinti valstybės kišimąsi į ekonominius procesus.

Knygoje akcentuojama ekonominė laisvė, verslumo svarba – tai Lietuvoje paprastai siejama išskirtinai su liberalizmu, o ne su Bažnyčios socialiniu mokymu?

Gregas ne tik aiškiai ir paprastai pristato pamatinius Bažnyčios socialinio mokymo principus, bet ir atskleidžia, kaip įmanomos skirtingos jų interpretacijos. Pasak jo, normalu, kad Bažnyčios viduje vyksta diskusija tarp katalikų, akcentuojančių socialinio teisingumo principą, kuris, esą, reikalauja politinių institucijų aktyvumo, ir apribotos valdžios sampratos šalininkų, tvirtinančių, jog gerovės valstybės idėja tėra dar vienas gundymas, kuriam privalu atsispirti.

Pats knygos “Katalikybė ir laisvė” autorius įsitikinęs, kad šiandien katalikams didesnį pavojų kelia susižavėjimas gerovės valstybe, o ne liberalizmas. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad nuoseklus laisvės gynimas tikrai nebūtinai veda prie libertarizmo.

Arbatos partijos judėjimo atsiradimas JAV, teigiama knygoje – tai instinktyvi amerikiečių reakcija į tai, kad pernelyg nutolta nuo Tėvų-įkūrėjų principų. Knygos autorius neidealizuoja Arbatos partijos, nebando Bažnyčios socialinio mokymo apvilkti kurios nors politinės ideologijos drabužiu, tačiau akcentuoja, kad ir JAV katalikams būtina permąstyti autentiškos laisvės svarbą ir tai, ar dėl iliuzinio socialinės gerovės pažado nėra atsižadama tik laisvėje tarpstančio asmens klestėjimo siekio.

Kuo ši knyga aktuali Lietuvos skaitytojams? Ji skirta pirmiausia katalikams, kurie rimtai žiūri į savo religinę tapatybę. Itin aktuali krikščionims verslininkams, politikams, teisininkams. Gregas nesiekia pateikti išbaigtų atsakymų ar receptų, bet drąsiai kelia klausimus ir kiekvieną iškeltą problemą analizuoja įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, migracijos klausimas. Kaip mes, kaip krikščionys, turime reaguoti į emigraciją? Ar normalu reikalauti, kad imigrantai paisytų tos tvarkos, prie kurios esame pripratę?

Labai aktualūs Grego svarstymai ir apie tai, kaip geriausia kovoti prieš skurdą ir didėjančią socialinę nelygybę? Kodėl dažniausiai garsiai paskelbti politiniai skurdo įveikimo vajai patiria nesėkmę? Kiek sveikintinas Bažnyčios institucijų ir valstybės bendradarbiavimas ir kokių pagundų būtina vengti?

Knygoje Gregas išsako radikalią tezę, kad religinės institucijos, gaunančios paramą iš valstybės, rizikuoja prarasti tikrąją laisvę. Jis kritikuoja faktą, kad šiandien Bažnyčios karitatyvinė veikla pernelyg susimazgė su valstybės projektais.

Gregas pats pripažįsta, kad tokia jo pozicija gali gąsdinti vyskupus, kurie neretai intensyviai flirtuoja su politine valdžia, nes nori gauti finansinę paramą bažnyčios remontui, kokiam nors karitatyviniam projektui. Knygoje keliamas klausimas – ar iš tiesų visais atvejai turime džiaugtis, kai valstybė ir religinės bendruomenės glaudžiai bendradarbiauja? Grego įsitikinimu, labai svarbu saugoti valstybės ir religijos atskirumą.

Panašu, kad Grego knyga gali sukelti nemažai diskusijų?

Neabejoju, kad Grego knyga galėtų išjudinti itin svarbias diskusijas Lietuvoje, galėtų įkvėpti tuos katalikus, kurie šiandien neretai pasijunta „baltomis varnomis“, kai gina laisvę įvairiose srityse. Problema, kad vis rečiau renkamės rimtas, gilias knygas, kurių skaitymas reikalauja pastangų ir laiko. Neturiu iliuzijų, kad ši knyga Lietuvoje bus itin populiari. Vis dėlto nepamirškime Jėzaus priesako vengti plataus kelio ir rinktis mažiau patogų, kad ir siaurą, bet tikrą. Neabejoju, kad “Katalikybė ir laisvė” gali padėti juo žengti. Tačiau, ar įsileisime Grego svarstymus į savo gyvenimus, tai jau laisvas kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.

Gal jau žinote, kur vyks knygos sutiktuvės, diskusijos apie jos teiginius?

Esu pasakęs knygos leidėjams, kad mielai dalyvausiu susitikimuose su skaitytojais, diskusijose apie šią knygą, jei tik būsiu kviečiamas. Man asmeniškai labai norisi, kad knygą perskaitytų kuo daugiau Lietuvos politikų, ekonomistų, dvasininkų, parapijų aktyvistų. Dirbdamas Seime, aiškiai jaučiu, jog reikalingi nauji impulsai politinėms diskusijoms.

Kol kas žinau apie susitikimą gruodžio 12 d. Seirijuose, žinau, kad derinamas knygų sutiktuvių laikas Vilniuje, Kaune. Čia labai daug kas priklausys nuo to, ar bus norinčių į Advento laikotarpį įsileisti pokalbius šia rimta ir aktualia tema. Aš asmeniškai labai norėčiau diskusijos Telšiuose, kurioje galėtų dalyvauti ir vietos vyskupas Kęstutis Kėvalas. Kita vertus, šiuo metu turiu labai daug darbo Seime, ruošiamės valstybės biudžeto priėmimui, tad darbotvarkėje susitikimams nėra paprasta atrasti laiko. Tad siūlau kreiptis į knygos leidėjus- VŠĮ Aštuntoji diena ir Iustitia et Pax komitetą Lietuvoje.

Klausė Aušra Makauskienė

P.S. Nekantriausiems, kurie nori Samuelio Grego knygą Katalikybė ir laisvė įsigyti pirmieji, siūlome tai padaryti internetu – www.8diena.lt/knygynas.

One Comment

  1. Panašu, kad autorius pats su savimi pokalbį pasirengė. 🙂

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *