Už kelių dienų prasidės paskutinis metų mėnuo… Arba, kitaip dar galima žiūrėti, – pirmasis žiemos mėnuo.  Dar Advento pradžia. O labai labai seniai šį mėnesį vadindavo Sausiniu, Vilku, Vilkolakiu. Kad ir kaip bepavadintum, gruodis daugumai vis dėlto turbūt labiausiai asocijuojasi su artėjančiomis šv. Kalėdomis. Tad štai mes ir pamanėme – padėsim Kalėdų Seneliui pasidairyti, kokią knygą būtų galima padovanoti ikimokyklinio amžiaus vaikui? Juk knyga – geriausia dovana!

L. Hesse, Ph. Winteberg. (Ne)suskaičiuotos miego avelės (vertė D. Klimkaitė). – Kaunas: Debesų ganyklos, 2018. 28 p.

Smagi paveikslėlių knygelė apie „avelių skaičiavimą“ – juk jums žinomas šis posakis? Sako, kai negali užmigti, skaičiuok avis. Bet visi supranta, jog tik mintyse ir vaizduotėje jas „skaičiuojame“. O štai ši knygelė pasakoja apie jas iš tikrųjų – tai stebuklingos planetos avelės, kurios visą dieną kažkuo užsiiminėja, o vakare pagarbiai sustoja į eilę (kiekviena turi savo numerį!) ir laukia kol bus suskaičiuotos. Gal ir nieko visa tai būtų „darbelis“, tik 101-oji avelė nepaprastai nelaiminga, nes dar niekas niekada jos nesuskaičiavo, kol… vienas berniukas ją suskaičiuoja. Tačiau to 101-ai avelei neužtenka, ji sugalvoja kai ką naujo, kad visoms avelėms taptų lengviau!

Knygoje daug juokingų, smulkių ir tyrinėtinų iliustracijų. Tekstas aiškus ir suprantamas. Subalansuota net tik skaityti, bet ir vartyti.

Žiemos eilėraščiai. – Vilnius: Alma littera, 2018. 16 p.

Nors ir plonytė ši knygelė, joje pasislėpę gyvena labai gražūs eilėraščiai apie žiemą. Ir ne vieno, o gal kokių dešimties poetų posmai apie šį metų laiką.

Čia ir S. Nėries „Senelės pasaka“, ir Just. Marcinkevičiaus „Ledinės gėlės“, ir V. Nemunėlio „Kalėdų senelis“… Nėra ko čia daug pasakoti – eilėraščiai gerai žinomi, atpažįstami, žiemos šaltuko pilni, gali ir į žanduką įkasti, ir pas raganą per pusnis nuvesti, ir pavėžinti kartu su Žiema ledo tiltu… Eilėraščių vaikams gyvybiškai reikia, tai jų ateities vaizduotės galios būtinasis penas. Ir kaip būtų smagu, jei eilėraščius skaitytume / mokytumės deklamuoti ne tik per šventes, ne tik „kai mokytoja užduoda“ ar kitokiais reikalais. Eilėraščius gera skaityti visada, bet kada, ir kuo dažniau.

B. Davies. Nojus ir banginis žiemą (vertė E. Ferdmanaitė). – Kaunas: Naminuko leidykla, 2018. 32 p.

Ši knyga – tai toji paveikslų istorija, kuri skirta bet kokio amžiaus žmonėms. Dera prisiminti, kad paveikslėlių knygos dažnai būna labai skirtingo formato – didelės, kvadratinės, pailgos, spalvotos ir erdvios – tarsi ant sienos pakabinti paveikslai jos prašyte prašosi mūsų akių. Žodžiai skirti tik pradėti istoriją, į ją švelniai ir neprimygtinai palydėti. Didžiausius jausmus ir giliausias mintis čia sukelia piešiniai. Ir gerai, kai juose atsiranda daug erdvės pamąstymui ar net kelių skirtingų temų – jos tarsi neaprašytos, bet vartydamas jas jauti.

Tai jau antroji iliustratoriaus ir animacijos režisieriaus B. Davies knyga apie Nojų ir banginį. Šios serijos knygos pasaulyje pelniusios nepaprastai daug apdovanojimų, išverstos į 30 pasaulio kalbų, 2015 m. Oscar’s book prize apdovanojimuose pripažinta geriausia knyga vaikams iki penkerių metų. Tad tikrai smagu, kad turime šią knygą ir lietuviškai. Ir ne tik vieną, pirmąją dalį, bet leidykla tęsia seriją lietuviškai ir toliau. Kaip tik laiku su antrąją dalimi neriam į žiemą. Tai bus pasakojimas apie vieną šaltą žiemos naktį, kai žvejai išgelbėjo tėtį, o banginukas išgelbėjo Nojų. Kviečiu pavartyti!

Pirmieji 100 gyvūnų. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 12 p.

Kieta didelio formato knyga su atverčiamais langeliais. Taigi, tai gali tapti viena pirmųjų jūsų vaiko gyvenimo knygų. Tiesa, ta, su kuria gal daugiau žaidžiama, vartoma, žiūrima… Skaitymo čia dar nedaug – ir tekstą perskaitys tėveliai, kad vaikučiui padėtų pažinti visą šimtą pasaulio gyvūnų. Kur jie gyvena, kaip atrodo, net kokios spalvos yra.

Tai smagi knyga, kurioje integruotas skaitymas ir pažinimas – ne tik gyvūnų, bet ir spalvų. Patogūs didelis langeliai puikiai pritaikyti mažiems smalsučių pirštukams. Langeliuose ne tik patys gyvūnai, bet ir jų šešėliai, raštai, garsai, net skaičiavimo pradžiamokslis. Visapusiškai graži ir prasminga knyga, tinkanti būtų pirmąja jūsų vaikučio skaitymo kelionėje.

V. V. Landsbergis. Pūkis karalius. – Vilnius: Dominicus lituanus, 2018. 24 p.

Leidykla toliau tęsia berods 2014 metais pradėtą žaismingų ir pamokomų V. V. Landsbergio pasakų apie smalsų lapiuką Pūkį seriją.

„Pūkio pasakos” – tai knygelės 2–7 metų vaikams, kuriose paprastai ir linksmai pasakojama apie tai, kaip bendraamžis lapiukas atranda save ir pasaulį, susiranda draugų, apie skaudžias ir linksmas gyvenimo pamokas.

Šioje dalyje šmaikščiai pasakojama apie vieną lapiuko sapną, kuriame jis buvo karalius ir visi tik pildė jo norus. Deja, sapnas neišsipildo – lapiukas po jo atsibunda iškritęs iš lovos ir be karūnos, ir jau tikrai jokių tarnų jis neturi. Čia į pagalbą stoja mama – ji paaiškina, kad karalius ne tik turi tarnų, kurie vykdo jo norus, kad tikras karalius yra tas, prie kurio visi kiti jaučiasi kaip karaliai. Ar supras šį mamos pamokymą lapiukas ir kuo tai baigsis visai šeimai? Autorius tarp eilučių klausia – ar tikrai karaliais mes galime jaustis tik tada, kai kažkas pildo tavo norus? O gal viskas yra atvirkščiai – t.y. kai tu pildai kito norus ir taip visiems uždedi karūnas… Gerumo karūnas.

Smagiai iliustruota žaisminga pasakaitė, gabaus ir talentingo rašytojo žinoma kad gražiai papasakota.

M. Marcinkevičius, R. Jančiauskaitė. Maži eilėraščiai mažiems. – Vilnius: Tikra knyga, 2018. 40 p.

O jūs žinojot, kad sparčiai populiarėjantis ir vis gražesnes knygas rašantis vaikų poetas bei rašytojas Marius Marcinkevičius iš tiesų yra gydytojas? Pats autorius yra minėjęs, kad rašyti pradėjo seniai, dar mokyklos suole, vėliau kūrė pasakas savo vaikams, o dabar jau ir visiems Lietuvos vaikams. Praeitais metais jo sukurta pasaka apie Draugystę ant straublio galo tapo geriausia metų knyga vaikams.

Labai įdomiai išleista šioji knygelė – kaip koks piešinių albumas, net nugarėlė palikta atvira, matyti lapus jungiantys siūlai, o viduje – ne tik eilėraščiai, bet ir paprastumu dvelkiantys, tarsi pačių vaikų, kreidelėmis, nupaišyti paveikslėliai. Tarsi neužbaigti, dideli, vaikiški, tokie talpūs kaip vaikystės pasaulis, neišsitenkantys knygos rėmuose… Labiausiai mažuosius skaitytojus, manau, patrauks smagiai eiliuoti tekstai, kuriuos dėl skambesio ir ritmikos lengva įsiminti, norisi kartoti. Ne veltui literatūros kritikė I. Mitunevičiūtė yra rašiusi: „poezijos ritmai ir rimai tarsi sutampa su slaptais vaikystės pasaulio virpesiais…“ Sklandžiai eiliuota šios knygelės kalba, paprastumas, žaismingi skambesiai ir detalės, vaikams suprantamos temos ir fantazijos puikiai tiks vaizduotei lavinti kaip skaniausias pasaulyje desertas.

Pirmieji 1000 žodžių (vertė K. Žukaitė). – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 60 p.

Patiems mažiausiems skirta didelio formato knyga iš tiesų yra pati tikriausia enciklopedija. Mažų paveikslėlių pripildyta knygelė padalyta į tris didelius vaiko gyvenimo „skyrius“: jo dieną, jo veiklą ir aplinką.

Iš esmės tokių knygų paskirtis nėra vien mokyti žodžių, bet ir supažindinti, kaip veikia pasaulis, kaip sukasi mano diena ir metai, kas mane supa, kaip tai atrodo. Žinoma, ir įvardinti visą galybę dalykų labai svarbu. Juk kai ko vaikas tiesiog dar nežino ir visų pirma išvys knygelėje, o kai ką mokysis atpažinti, duoti vardą ir emociją. Prancūzų enciklopedijų leidyklos Larousse serijos enciklopedijos yra visapusiškai puikios – jos derinami pažintiniai, estetiniai poreikiai, praktiškumas ir nauda. Tai puiki didelė knyga dideliai mažo vaiko gyvenimo pradžiai.

S. V. Heede. Lapinas ir Zuikė (vertė B. Mumėnaitė). – Vilnius: Alma littera, 2018. 142 p.

S. V. Heede. Lapinas ir Zuikė. Iki pasimatymo (vertė B. Mumėnaitė). – Vilnius: Alma littera, 2018. 142 p.

Štai kažkas labai įdomaus skaityti bepradedantiems vaikams. Tai 5–8 metų skaitytojams skirtos knygos, kuriose teksto dar nėra labai daug (tiesa, jis išspausdintas rašytinėmis raidėmis), ir jis derinamas su šmaikščiomis komikso tipo iliustracijomis. Trumpi sakiniaiū, įdomūs nuotykiai ir smagūs dialogai – pats tas pirmam savarankiškam žingsniui į skaitymo pasaulį. Čia Lapinas ir Zuikė yra geri draugai, kuriems nutinka aibė nuotykių – ėdrūnui vilkui dėl savo pomėgio persivalgyti vis tenka pakliūti į nepatogias situacijas, Zuikei nepatinka ruduo ir šaltis, o dar bičiulis pelėdžiukas Ukas ne iš kelmo spirtas… Tikrai smagūs nuotykiai garantuoti!

Q. Greban. Kai aš užaugsiu… (vertė E. Sabaliauskaitė). – Kaunas: Debesų ganyklos, 2018. 26 p.

Kai pagalvoju, tai turbūt šimtą milijonų kartų mažiems vaikams tenka girdėti vieną ir tą patį klausimą – „Kuo svajoji būti užaugęs?“ Na, gerai, gal ir ne šimtą milijonų, bet tikrai dažnai. Šioje knygelėje, ne vaikų, o šuniukų klasėje, mokytoja užduoda tą patį klausimą -– kuo būsit užaugę? Kiekvienas šuniukas pasakydamas tai, kas jam sekasi geriausiai ir kada jis taip jaučiasi, pasako ir profesiją, tačiau vienintelė Julija tyli ir nieko nesako. Tačiau sulaukit jos eilės ir jos atsakymas privers jus nusišypsoti.

Kalėdų Senelio padėjėja J. Lūžaitė-Kajėnienė

One Comment

  1. Rasa Žiobakienė

    Gražiai pristatytos knygos. Gaila, kad niekur nepaminėti knygų iliustratorių autoriai. Jie gi labai svarbūs, kuriant šias knygas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *