Pokyčiai kaip gyvenimo idiomos. Sunku juos perprasti, nes visos reikšmės perkeltinės, o ir išversti kažkam kitam neišeina. Turi pats susitaikyti su jų beprasmybe ir prasmingumu, kurie keliauja drauge.

Jie ateina, ir niekaip negali jų išvaryti. Nekviesti svečiai, kuriuos reikia priimti, vaišinti arbata ir surasti kampą, kur jie galėtų nakvoti. Būna pikta, nes kartais jų paprasčiausiai nesinori. Skauda galvą, trokšti ramybės, o savo gyvenimu tenkiniesi tokiu, koks yra. Bet pokyčiai ateina ir tiek. Nes – jiems laikas.

Kokią etiketę beužsiklijuotum savo darbuose, mokslo suole, įvairiose pareigose, santykiuose, ji galiausiai nukrenta, atlimpa, ir ją turi keisti kita. Kartais tie pokyčiai būna subtilūs, tada lengviau juos išgyventi, nes priimi kaip „tokį laiką“, kaip upės srovę, nešančią tolyn. Kartu su raukšlelėmis po akimis. Bet kartais jie ateina kaip pokšintys fejerverkai, atimantys viską ir, nepaisant to, ar jautiesi tam pasiruošęs, ar to norėjai, priverčiantys pradėti iš pradžių.

Sudėtinga, nes atrodo, kad, kai labai stengiesi, eini pirmyn ir jau turi pamatus, ant kurių tepi cementą, krauni plynas, šlifuoji, dažai… Jau turi kažką tvaraus, apčiuopiamo ir jau užsiimi kitais dalykais – orchidėjų laistymu ar ornamentų ant langinių tapymu. Bet nutinka, kad namai sudega ar net iš pažiūros tvirtą stogą nusineša audros. Ir vėl esi grąžinamas į pradžios tašką, kai ima atrodyti, kad viską darei veltui, kad tiek jėgų skyrei tam, kas vieną dieną paprasčiausiai pradingo.

Taip kurstai ir santykius, taip įsileidi kitus vidun, taip pažįsti, perpranti jų vidinius klodus, parodai jiems savus, kartu mokaisi, net ir keitiesi, pradedi lankytis vietose, kuriose nebuvai, ragauti maistą, kurio seniau net kvapo nemėgai. Ir atrodo, kad tai jau gyvenimo dalis, kurios iš tavęs niekas negali atimti. Tačiau, būna, žmonės išeina, nors, rodos, ką tik sėdėjot susiglaudę ant tos pačios apiplyšusios sofos… Erdvėje ar laike prasiskiria nepamatuojami plyšiai, kažkas pavargsta arba staiga suvokia, kad nori kažko kito. Ir tai, kas atrodė amžina, staiga atsiradus pabaigos datai, tampa apibrėžta laike, ir vėl viskas prasideda iš pradžių.

Nežinau, kodėl atrodydavo, kad kuo vyresnis daraisi, tuo daugiau tvarumo įgauni. Gal net atvirkščiai – pasiduodi iliuzijai, kad viskas dabar jau turi būti nesugriaunama, todėl sunkiai priimi pokyčius, nes atrodo, kad esi vienintelis nelaimėlis, kuriam nutinka tokie dalykai. Nes jų nebesitiki.

Bet laikas nieko negarantuoja, juk viskas keičiasi, tartum ratu, ciklais, kaskart vis grįžtant į kitokį pradžios tašką. Ir tai, kad turime pradėti iš naujo, nereiškia, kad esame ten pat, kur buvome. Niekas iš mūsų neatima namų statymo patirties. Niekas nepašalina naujų mūsų įgūdžių, neištrina naujų idėjų ar siekių. Viskas lieka mumyse, todėl ta pradžia nėra žemiausias išeities taškas, nors kartais taip ir ima atrodyti.

Ir jei kai kurie žmonės mūsų gyvenimuose pasirodo tik probėgšmiais – nesvarbu, ar mirtis, ar atstumas, ar atšalimas išskiria – tai nereiškia, kad nebuvo verta, kad nebuvo prasminga, ar kad šis santykis buvo klaida.

Pokyčiai visuomet sudėtingi, visų pirma, todėl, kad mes norime viską kontroliuoti. Manome, kad viskas teisinga ir gera yra tada, kai gali nuspėti, sulaikyti, apkamšyti ir nepaleisti. Bet auksas lieka auksu, net ir tada, kai jis išsprūsta iš rankų. Mes jaučiamės susimovę, nes tikėjomės, kad taip nenutiks, kad nereiks vėl bandyti naujai kurti gyvenimo. Sunku yra todėl, kad mes apsigyvenome iliuzijoje, kur medžiai jau pasodinti, namai pastatyti ir belieka tik džiaugtis… O kažkas šioje mūsų pilnatvėje verčia daryti kūlverstį.

Ir taip bus visada, nepaisant to, kiek dešimčių jau pragyvenome, kiek tikslų pasiekėme, kiek patirties sukaupėme. Gyvenimas nėra vien logika grįstas ir galimas kontroliuoti. Todėl belieka tikėti, pasitikėti, tačiau tvirtai remtis į žemę savo pėdomis, o sielos kertelėje kaupti vidines santaupas žinant, kad kartais nutinka dalykai, kurių nenorėjai ir kurių neplanavai. Svarbiausia – tam nutikus turėti jėgų ir išminties ištarti: „Nieko tokio.“

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *