1813 m. lapkričio 30 d. Kalnininkuose (Pakalnės aps.) gimė Rudolfas Endrius Cipelis (Rudolf Andreas Zippel), evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, religinės literatūros vertėjas.

Rudolfas Endrius Cipelis buvo vyriausias sūnus gausioje kunigo Karlo Vilhelmo Augusto (Carl Wilhelm August Zippel, 1783–1874) ir Šarlotės Kristianos Luizės (Charlotte Christiane Luise, g. Trentovius) Cipelių šeimoje. 1833 m. baigęs Tilžės gimnaziją, Rudolfas Endrius Cipelis studijavo Karaliaučiaus universitete, 1834–1836 m. lankė prof. Liudviko Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą. Baigęs teologijos studijas, 1841 m. gegužės 16 d. buvo ordinuotas kunigu ir nuo liepos 18 d. iki 1846 m. tarnavo Kretingalės parapijos kunigo pavaduotoju (adjunktu), o nuo 1846 m. iki 1849 m. gruodžio buvo lietuvininkų antrasis kunigas Klaipėdoje.

Savaitraščio „Lietuvininkų prietelis“, 1849 m. Nr.1, titulinio puslapio fragmentas

Čia 1849 m. pavasarį Rudolfas Endrius Cipelis ėmėsi redaguoti pirmąjį laikraštį lietuvių kalba – savaitraštį „Lietuvininkų prietelis“ (antrąjį periodinį leidinį lietuvių kalba), kurį leido spaustuvininkas Frydrichas Vilhelmas Horchas (Friedrich Wilhelm Horch, 1778–1855). Savaitraštis Klaipėdoje ėjo nuo 1849 m. balandžio 5 iki gruodžio 28 d., jame skelbtos vietos gyvenimo naujienos, istorinė medžiaga, ganėtinai plati Europos valstybių visuomenės ir politikos įvykių kronika. Redaktorius nemažai rašė apie krašto mokyklų reikalus, gynė konstitucines teises. Valdžia į šias pastangas žiūrėjo kreivai. Savaitraščio leidyba sustojo, redaktoriui persikėlus kunigauti į Darkiemio parapiją.

Nuo 1849 m. gruodžio 16 d. iki 1868 m. Rudolfas Endrius Cipelis kunigavo Darkiemyje, čia buvo paaukštintas į superintendentus. Šalia dvasinės tarnystės Rudolfas Endrius Cipelis padėjo Karaliaučiaus universiteto profesoriams Georgui Heinrichui Ferdinandui Neselmanui (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, 1811–1881) ir kun. Frydrichui Kuršaičiui (Friedrich Kurschat, 1806–1884) rengti lietuvių kalbos žodynus, talkino Įsės kunigui Karoliui Leopoldui Frydrichui Neisui (Karl Leopold Friedrich Neiss, 1814–1873) sudarant liuteroniškų pamokslų rinkinį „Evangeliškos mišknygos“ (Tilžė, 1856 m.).

Susirgęs gerklės liga, Rudolfas Endrius Cipelis iš dvasininko tarnybos pasitraukė, apsigyveno Gropiškiuose (Klaipėdos aps.). Čia mirė žmona Joana Dorotėja Beata (Johanne Dorothea Beate Zippel, 1816–1874). Apie 1876 m. Lapynuose (Pakalnės aps.) Rudolfas Endrius Cipelis susituokė su Berta Frederike Julija Jordanaite (Bertha Friederike Julie Jordan, g. 1828), įsikūrė Priekulėje. Nuo 1877 m. Rudolfas Endrius Cipelis buvo Priekulės paskolų draugijos kasininkas. Vėliau nusipirko ūkį ir apsigyveno Drukiuose.

Sulaukęs aštuoniasdešimties, kunigas emeritas Rudolfas Endrius Cipelis mirė 1894 m. vasario 19 d. Drukiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.), buvo palaidotas kapinėse šalia Priekulės bažnyčios giminės kapavietėje. 1944 m. spalį sovietų kariuomenei sunaikinus senąją Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčią, o neilgai trukus po karo ją visiškai sulyginus su žeme, kapavietės nebeliko nė ženklo…

Pagrindinė nuotraukoje Priekulės evangelikų liuteronų senoji bažnyčia, kurioje daugelį metų kunigavo Karlas Vilhelmas Augustas Cipelis, kunigo Rudolfo Endriaus Cipelio tėvas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *