1901 metų gruodžio 10 d. Ketūnų kaime, Mažeikių aps. gimė pirmasis Pietų Lietuvos partizanų vadas, pulkininkas Juozas Vitkus, laivės kovų metu tapęs žinomas Kazimieraičio vardu.

J. Vitkaus vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. 1913 metais jis įstojo į šešiaklasę prekybos mokyklą Mažeikiuose, kur mokėsi rusų, vokiečių bei prancūzų kalbų, jos vėliau pasitarnaus karinėms studijoms užsienyje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui bei nutrūkus mokslams, Juozas mokė vietos ūkininkų vaikus.

1918 metais Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę ir pradėjus organizuoti savivaldybių darbus, J. Vitkus tapo pirmuoju Tirkšlių valsčiaus raštininku, vėliau tęsė mokslus Telšiuose. 1920 m. su būriu bendraklasių įstojo į Kauno karo mokyklą, o po trumpų apmokymų paskirtas į 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, kuriam po metų teko kautis su lenkais Širvintų-Giedraičių linijose.

Taip prasidėjo J. Vitkaus karininko kelias, vedęs per studijas Kauno aukštesniuose karo technikos kursuose, karo vadovybės inžinerinėje mokykloje Briuselyje, galiausiai – dėstytojo amplua Karo mokykloje. 1928 metais Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejaus proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, vėliau pagerbtas ir Gedimino ordinu bei Šaulių žvaigžde. 1938 m. pabaigoje J. Vitkui suteikiamas pulkininko laipsnis.

1927 metais J. Vitkus vedė Genovaitę Grybauskaitę, su kuria susilaukė gausaus būrio vaikų. Šeimai gimė Vytautas (g. 1930), Rimgaudas (g. 1933), Algimantas (g. 1934); dvynukai Jūratė ir Kastytis (g. 1937), Liudas (g. 1944).

1941 m. J. Vitkus pasitraukė iš kariuomenės ir dirbo Vilniaus miesto savivaldybės butų bei nekilnojamojo turto skyriaus viršininku. Tarnyboje rūpinosi namų apsauga ir remontu. 1942 m. Kaune lietuvių katalikiškas jaunimas ėmė burtis į Lietuvių frontą, pogrindinę antinacinę organizacija. Jos viduje susikūrė karinis skyrius „Kęstutis“, kurio tikslas buvo – ruošimasis ginkluotai kovai už Lietuvos nepriklausomybę. Vilniaus štabo nariu buvo J. Vitkus, dėstęs ir Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizuotoje pogrindinėje Karo mokykloje.

1944 metais Pietų Lietuvoje J. Vitkus organizavo ginkluotą pasipriešinimą, tapdamas vienu pirmųjų iš nedaugelio tokio rango Lietuvos karininkų, pasirinkusių partizano kelią. Ankstesnė karininko patirtis, drausmė bei teorinės žinios labai pasitarnavo partizaninei kovai – būtent jis išleido pirmuosius įsakymus, numatė organizacijos struktūrą, apdovanojimų bei karo lauko teismų nuostatas. Jo iniciatyva 1945 metais atokiame Kasčiūnų kaime buvo pradėtas leisti laikraštis „Laisvės varpas“.

1945 m. gegužės 7 d., siekiant suvienyti Dainavos krašto partizanus, J. Vitkus-Kazimieraitis įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, po pusmečio – „A“ apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. Tų pačių metų balandžio 22 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, kuri skelbė pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus.

Deja, J. Vitkaus-Kazimieraičio kova už laisvę truko neilgai: 1946 m. liepos 2 d. Žaliamiškyje, netoli Liškiavos, susidūręs su NKVD kariuomene buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė. Jo palaikų likimas iki šiol nėra žinomas.

Stalinistinė valdžia, keršydama Juozo Vitkaus šeimai, jo našlę su penkiais vaikais 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė į Sibirą. Visi 1956–1959 m. laikotarpiu sugrįžo į Lietuvą.

Kaip savo prisiminimuose rašė partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, beje, pratęsęs J. Vitkaus-Kazimieraičio veiklą Dzūkijoje: „Kazimieraičiui žuvus, sąjūdis neteko vieno iš aukščiausiųjų vadų, be galo atsidavusio savo Tėvynei. <…> Keliaudamas po dalinius, aš visuomet partizanams kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tesėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizano idealu. Per savo partizaninės veiklos laikotarpį jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų ne tik kaip aukštesnysis vadas, bet ir kaip vyresnysis brolis“.

2015 m. Vitkų šeimos iniciatyva įkurta Pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio draugija, kuri siekia įamžinti šio rezistencijos pimeivio bei visų Pietų Lietuvos partizanų, Laisvės kovotojų atminimą. Draugijos iniciatyva 2017 m. sukurtas istorinis dokumentinis filmas „Nepaprasta auka“, perleista Vytauto Vitkaus knyga „Pulkininkas Kazimieraitis“, internete šviečiamąją veiklą pradėjo puslapis www.kazimieraitis.lt.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *