Gvadelupės Motinos apsireiškimas

Gruodžio 12 d. Meksikos Bažnyčia mini Gvadalupės Motinos apsireiškimų šv. Jonui Didakui metines. Garsiausia Meksikoje Gvadalupės Marijos šventovė kasmet pritraukia nuo 18 iki 20 milijonų lankytojų.  Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai 1531 metais ant kalno indėnui Jonui Didaku, kuris 2002 m. buvo kanonizuotas kaip šventais, ženklina lūžį krašto evangelizacijos istorijoje.

1519 metai atkeliavusių Ispanijos vienuolių ir misionierių pastangos iš pradžių buvo ne itin sėkmingos. Dalinai tai nulė giliai įsišakniję senoviniai čiabuvių tikėjimai. Nuo europiečių išsilaipinimo iki Gvadalupės apsireiškimo Meksikoje buvo pakrikštyta maždaug milijonas vietinių gyventojų. Tačiau autentiški dokumentai rodo, kad 1536 metais, tai yra po penkmečio nuo Marijos apsireiškimų, pakrikštytų katalikų indėnų skaičius staiga išaugo iki keturių milijonų.

Pasakojama, kad indėnui Jonui Didakui keturis kartus pasirodė labai graži moteris, kuri prisistatė kaip Marija ir prašė perduoti žinią vyskupui, kad šioje vietoje būtų pastatyta krikščioniška koplyčia. Kai šią žinią indėnas perdavė, ji vyskupui sukėlė abejonių ir jis pareikalavo ženklo. Tuomet indėnas atnešė savo apsiaustą su viduryje žiemos surinktomis žydinčiomis gėlėmis, ant kurio buvo atsiradęs Marijos paveikslas, teigdamas, kad tai ženklas, kurį Marija siunčia vyskupui, ir taip jį įtikino. Kitas ženklas buvo Jono Didako sunkiai sirgusio dėdės pagijimas tuo metu, kai jis savo namuose matė jam pasirodžiusią Mergelę, kuri pasivadino Gvadalupės Marijos vardu. Iš pradžių Apsireiškimo vietoje buvo pastatyta koplyčia, o 1709 m. bazilika, kuri vėliau perstatyta į muziejų. 1974 m. pašventinta nauja Gvadalupės Mergelės bazilika.  

1586 m. mi Steponas Batoras – veikiausiai iškiliausias Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Jis buvo kilęs iš Transilvanijos didikų, Lenkijos karaliumi tapo po ilgų derybų. Pagal susitarimą turėjo vesti gerokai vyresnę Žygimanto Augusto seserį Oną. 1576 m. buvo karūnuotas Krokuvoje ir prisiekė atgauti prarastas žemes, taip pat skirti Abiejų Tautų Respublikos reikalams solidžią pinigų sumą. Beje, lietuviai ilgą laiką nenorėjo pripažinti naujojo valdovo, nes jis buvo išrinktas, lietuviams nedalyvaujant. Tačiau jam pavyko įtikinti lietuvius jį paremti.

Teigiama, kad Steponas Batoras buvo išmintingas ir doras žmogus, kuris norėjo būti tikru, o ne popieriniu valdovu. Būdamas vengras, jis buvo vienodai teisingas tiek lietuviams, tiek lenkams. Beje, jis nemokėjo nei lietuviškai, nei lenkiškai, o bendravo lotynu kalba. Nors buvo katalikas, tačiau buvo pakantus ir kitoms religinėms bendruomenėms.  Taip pat šis valdovas rūpinosi švietimu, leido jėzuitams Vilniuje įsteigti universitetą. Pertvarkė teismų sistemą ir kariuomenę, sėkmingai kariavo su Maskva.

1863 m. gi norvegų dailininkas ir iliustratorius Edvardas Munchas. Jis pagarsėjo savo simbolistiniu pasaulio atspindėjimu. Labiau orientavosi į dvasinės būsenos, o ne į išorinės tikrovės vaizdavimą. Muncho tapyba ir grafika atvėrė kelią XX a. ekspresionizmui. 1895 m. Munchas sukūrė savo šedevrą – figūrinę simbolinę kompoziciją „Šauksmas“. Ši litografija yra garsiausias dailininko darbas ir vienas iš labiausiai žinomų paveikslų visame iki šiol sukurtame mene.

Mirė sulaukęs aštuoniasdešimt metų ir paliko stulbinantį kūrybinį palikimą: 1 000 paveikslų, 15 400 atspaudų, 4 500 piešinių, akvarelės darbų ir šešias skulptūras Oslo miestui, kuriame buvo pastatytas muziejus jo garbei. Muziejuje saugoma plačiausia jo darbų kolekcija.

1915 m.  gi Francis Albertas „Frenkas“ Sinatra – amerikiečių dainininkas ir aktorius, kuris tapo amerikietiškojo gyvenimo stiliaus simboliu. Pirmąjį albumą „The Voice of Frank Sinatra“ išleido 1946 m. Jo profesionalo karjera buvo nustojusi kilti iki šeštojo dešimtmečio, kai 1953 m. jis pelnė Oskaro apdovanojimą už geriausią antro plano vaidmenį filme „From  Here  to Eternity“.

Buvo vienas iš „Rat Packšutvės įkūrėjų ir palaikė artimus ryšius su įvairiomis šou verslo žvaigždėmis ir valstybės pareigūnais, įskaitant Džoną F. Kenedį. 1965 m., būdamas 50-ties, įrašė albumą „September of My Years“, vaidino Emmy laimėjusiame televizijos šou „Frank Sinatra: A Man and His Music“ bei įrašė hitus „Strangers in the Night“ ir „MyWay“. Smunkant jo įrašų pardavimams bei po kelių nesėkmingų filmų, 1971 m. Sinatra pranešė baigiąs karjerą, tačiau į sceną grįžo po dviejų metų pertraukos ir įrašė keletą albumų bei top 40 hitą „New YorkNew York“ 1980 m.

Frankas Sinatra pelnė 11 „Grammy“ apdovanojimų ir iki šiol vadinamas JAV pramoginės kultūros ikona.  Jis niekada profesionaliai nesimokė nei groti, nei dainuoti, bet turėjo nuostabią įgimtą intuiciją ir  negailėjo jėgų dirbdamas.

Buvo politiškai aktyvus. Įdomu, jog per visą gyvenimą lengvai pereidavo nuo demokratų prie respublikonų ir atgal.  Daug ką nustebino, kai Sinatra, kuris buvo laikomas demokratu, 1980 m. dosniai parė respublikono Ronaldo Reagano rinkimų kampaniją ir už šį kandidatą aktyviai agitavo.

Mirė 1998 m. Los Andžele nuo širdies smūgio. Keletą paskutiniųjų metų kentė nuo širdies veiklos sutrikimų, taip pat jam buvo diagnozuota demencija (senatvinė silpnaportystė).

1963 m. Kenija paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo Kenijos kalno, reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse. 

XIX a. Vokietija perleido dalį užgrobtos teritorijos Afrikos žemyne Didžiajai Britanijai, taip prasidėjo Kenijos buvimo britų valdžioje laikotarpis. 1920 m. Kenija tapo atskira britų kolonija. Per II Pasaulinį karą Kenija buvo svarbus darbo jėgos šaltinis Didžiajai Britanijai, taip pat jos gyventojai kovojo prieš Italijos kariuomenę, įsiveržusią į žemyną. Šeštame dešimtmetyje Kenija paniro į vidinius neramumus, nes vyko maištas prie britų valdžią.

1957 m. įvyko pirmieji tiesioginiai rinkimai į vietos parlamentą Kenijoje.  Nepaisant to, kad Britanijos valdžia mė kitus kandidatus, nugalėjo  Kenijos Afrikiečių Nacionalinė Sąjunga ir Jomo Kenyatta, kuris tapo vyriausybės vadovu. Po šio įvykio tapo aišku, kad Jungtinės karalystės jau nebeišlaikys Kenijjos savo įtakoje ir kolonijai buvo suteikta nepriklausomybė. Dar po metų Kenija tapo Respublika. Pirmuoju Kenijos Respublikos prezidentu tapo Jomo Kenyatta.

1979 m. SSKP CK nusprendė pradėti karą Afganistane. 1978 metų balandį komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija užėmė valdžią, įvykdydama revoliuciją. Valstybė netrukus įsivėlė į pilietinį karą. Pakistanas pradėjo teikti paramą partizanų būriams, o Sovietų Sąjunga siuntė patarėjus naujajai valdžiai. Situacija Afganistane vis komplikavosi.

SSSR  komunistinė vadovybė apsisprendė intervencijai, kurią pradėjo įgyvendinti Kalėdų naktį, kai tarybiniai oro-desantiniai daliniai užė strateginį Kabulo oro uostą Bagrame. Intervencija tęsėsi devynerius metus, kol galiausiai ją nutraukė Michailas Gorbačiovas, priėmęs sprendimą išvesti visas karines pajėgas iš Afganistano. Galima teigti, kad intervencija turėjo tragiškus padarinius. Žuvo daugiau nei milijonas afganų, dar šeši milijonai tapo pabėgėliais, kurie pasitraukė daugiausiai į Pakistaną ar Iraną. Oficialiai skelbiama, kad Afganistane žuvo beveik keturiolika tūkstančių sovietinių karių. Šios intervencijos metu žuvo ar buvo sužaloti šimtai Lietuvos gyventojų, kurie buvo paimti atlikti karinę tarnybą ir išsiųsti į karo zoną.

Iš „8diena.lt“ archyvo

Parengė Andrius Navickas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *