Šiemet viskas kažkaip kitaip – ir vasara nelietuviškai šilta, ir nuostabiai ilgas sausas ruduo, tik žiema vienintelė užgriuvo laiku ir nepamiršo pabarstyti sniego, šaltuko bei užtraukė bene visą parą apimančias prietemos užuolaidas. Bet kadangi jau pradedame laukti Kalėdų, ne taip ir baisi ta tamsa… Juk apie jas dabar sukasi ne tik vaikų, bet ir tėvelių mintys. O ir Kalėdų Senelio. Jei jis norės padovanoti knygą kokiam Lietuvos vaikui, rinktis tikrai yra iš ko! Pasiraitojusi rankoves ir įdarbinusi akis, mikliai atvėriau savo širdį naujoms vaikų knygoms. Laikas lėkė ir pralėkė – tarsi ištirpo gražiausiuose vaikų knygų puslapiuose. Stverkit ir jūs!

D. Walliams. Blogiausi pasaulio vaikai 3 (vertė E. Ferdmanaitė iliustracijos Tony Ross). – Vilnius: Tyto Alba, 2018. 284 p.

Šis rašytojas labai jau pamėgtas ne tik Anglijos, bet ir mūsų vaikų – leidykla yra išleidusi daugybę jo knygų lietuviškai. Ir tai tikrai gerai. Manau, kad Walliams‘as yra atradęs raktą į vaikų širdis ir skaitymo skatinimą, nes jų neišgąsdina paprastai 300-400 psl. apimties rašytojo knygos! Na, o man, kaip mamai, svarbu, kad šiose knygose ne tik juokai ir vaikiškos nesąmonės bei neįmanomybės, bet ir švelnus moralas. Kiekviena knyga turi konkrečią mintį ir istorija pasakojama ne šiaip sau. Arba, ne vien, kad pasilinksmintum.

O ši knyga – tai jau trečioji serijos apie blogiausius pasaulio vaikus dalis. Esu minėjusi, kad mane šiek tiek trikdo tas blogai, netinkamai ir labai labai niekšingai besielgiančių vaikų aprašymas, tačiau galbūt vaikų knygose išties mažai apie tai rašoma? Apie tuos visus vaikus, apie kuriuos skundžiasi iš mokyklos grįžę kiti vaikai, apie netinkamus pavyzdžius, iš kurių taip pat galima pasimokyti.

Kita vertus, galima taip rimtai į šią knygą ir nežiūrėti. Leidėjų rekomendacija – jos geriau išvis neskaityti, jei neturi humoro jausmo J. O aš tik pridursiu, kad su siaubingaisiais trynukais, pamaiva Fane, kandžiuoju Volteriu, tirone Bone nuobodu nebus. Bus tik gal šiek tiek baisu ir netikėta!

T. Garland. Dvylika augintinių Kalėdoms (vertė A. Lapinskienė). – Vilnius: Alma littera, 2018. 134 p.

Šiam metų laikui ir Kalėdoms skirta knyga apie dovanojimo džiaugsmą.

Pagrindinė veikėja – Kvinė – labai mėgsta piešti ir bando tai suderinti su kitu savo pomėgiu – rūpinimusi beglobiais gyvūnais. Iš viso tokių gyvūnėlių šioje knygoje net 12 ir visiems jiems iki Kalėdų reikia surasti namus. Kvinė labai stengiasi ir jai beveik pavyksta, nesiseka tik vienam, mylimiausiam Kvinės šuneliui… Tačiau galbūt įvyks Kalėdų stebuklas ir viskas baigsis gerai?

Jauki paprastutė knygelė apie tai, kaip svarbu yra mokytis ne turėti, o duoti kitam, nes tik taip turtėjame iš vidaus ir pamatome tikruosius stebuklus.

M. Morpurgo. Baltasis liūtas (vertė D. Žalytė, iliustracijos Ch.  Birmingham). – Vilnius: Alma littera, 2018. 128 p.

Ši knyga parašyta 1996 metais, tačiau lietuviškai leidžiama pirmą kartą. Knygos autorius įvade sako, kad ši istorija gimė iš kelių tarpusavyje nesusijusių, bet tą pačią temą liečiančių asmeninių susitikimų. Talentingo rašytojo galvoje girdėtos istorijos persipynė ir tapo viena – neįtikėtinos baltojo liūto ir mažo berniuko draugystės – istorija, kurią viena senučiukė pasakoja mažam berniukui.

Knygos veiksmas vyksta Afrikoje, vienoje šeimoje, kurioje mažas berniukas tvirtina tėvams matęs baltąjį liūtuką, o juo niekas netiki. Tačiau tenka patikėti, kai Bertis (toks berniuko vardas) vieną rytą nuo hienų apgina prie namų tarsi iš niekur atsiradusį baltąjį liūtuką ir prašo tėvų leisti jį pasilikti. Tačiau netrukus Berčiui tenka išvažiuoti mokytis į kitą miestą, o liūtukas atiduodamas į cirką. Ar pavyks dar kada gyvenime Berčiui išvysti savo geriausią draugą?

Tai išties nuostabi istorija, nepanaši į kitas istorijas apie gyvūnus. Tikiu, kad ji suvirpins širdis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams.

V. V. Landsbergis. Dominykas Ąžuolų slėnyje (iliustracijos G. Pranckevičiaus). – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018. 88 p.

Tai penktoji ir jau baigiamoji V. V. Landsbergio pasakų apie svajoklį arklį Dominyką dalis. Žinoma, ne tik apie jį, bet ir apie jo mylimąją rugiagėlę ir neįtikėtiną jų meilės istoriją. Nežinau, ar esate skaitę visas dalis, tačiau bent pirmąją tikrai turėtumėte būti žinoję… Ji buvo labai populiari, perleista po kelis kartus, dabar jau esama ir spektaklių apie tai pastatytų.

Šioje dalyje įsimylėjėliai susiduria su vienatvės ir išsekimo iššūkiais, kurie graso mirtimi. Ar pavyks herojams įveikti pamėtėtus iššūkius ir tapti tikra šeima? Ar toje šeimoje bus lemta išsipildyta dar vienam – naujos gyvybės – stebuklui?

Na, kas yra skaitę šio rašytojo knygas, puikiai žino, kad talento pasakoti jam netrūksta. Istorijos iš tiesų daugialypės, įdomūs dialogai ir posūkiai, aišku, yra ir pasikartojančių motyvų ar struktūrų, tačiau man V. V. Landsbergio knygas įdomu skaityti dėl tam tikro vidinio užtaiso, vidinės šviesos. (p.s. ir nekreipkit dėmesio į rožinį viršelį, viduje yra žymiai įdomesnių iliustracijų, o ir šiaip – savo arklį Dominyką galite susigalvoti ir patys).

Z. Zusta. Ūkė Pūkė grįžta namo (vertė A. Musteikis, iliustracijos E. Timma-Novika). – Kaunas: Debesų ganyklos, 2018. 44 p.

Pradėkime nuo to, jog ši knyga nominuota Latvijos meniškiausios knygos apdovanojimui. Tęskime pridėdami, jog knygoje ne tik pamokanti istorija, kaip elgtis pasimetus (pvz., kaip atsiminti savo adresą ir mamos numerį), bet ir visi reikmenys lėlių teatrui namuose. Na, ir baikime pridėdami, jog knygos moto galėtume paimti šį veikėjų sakinį: „Vilties yra visada, viskas privalo baigtis gerai.“

Viskas prasideda nuo pasakojimo apie tai, kaip grįžęs iš kelionės su šeima po Italiją, mažas berniukas Kristupas pasigenda savo mylimiausio žaislo – pelėdžiukės Ūkės Pūkės. Šeima savo ruožtu deda pastangas, jog susigrąžintų mylimiausią sūnaus žaislą, na, o pelėdžiukė Ūkė taip pat nesnaudžia – padedama bičiuliškai paslaugaus voro ir kitų mažyčių sutvėrimų, ji pati bando surasti kelią namo. „Sprendimas tikrai yra, – vienu metu knygoje Ūkei sako voras. – tik šią akimirką aš jo niekur nematau“. Tai išties optimistiška ir labai draugiška knyga, įkvepianti vilties ir šviesos.

Na, o paskui galėsite ir patys ją suvaidinti – teatras ir lėlės knygoje.

Skiemenuotos pasakos. Trečia dalis (iliustracijos M. Smirnovaitės). – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 74 p.

Leidykla tęsia skiemenuotų pasakų seriją ir šįkart kviečia besimokančius skaityti vaikus atrasti tris naujas pasakas – „Skurzdėlytės nuotykiai“, „Saulė ir mėnulis“ ir „Šimtas zuikučių“. Visos raidės knygoje yra didžiosios, žodžiai suskiemenuoti, taip pat pajuodintu šriftu atspaustas tas skiemuo, kuris kirčiuotas. Pasakas lydi jaukios ir romantiškos Marijos Smirnovaitės iliustracijos, po kurias ganydamiesi vaikučiai galės ir kiek pailsėti nuo žodžių.

Iš esmės, šios serijos knygos skirtos 4-7 metų vaikams, kurie nori pradėti skaityti patys. Visos trys pasakos tokio amžiaus vaikams bus puikiai suprantamos ir turėtų patikti. Tai tikrai puikus leidinys palydint vaiką į savarankiško skaitymo pasaulį.

T. Dirgėla. Apie raganos Šiokiostokios vaikus (iliustracijos D. Karpavičiūtės). – Vilnius: Dominicus lituanus, 2018. 84 p.

Priminsiu, kad šiuo metu jau puikiai žinomas vaikų rašytojas Tomas Dirgėla savo rašytojo kelią pradėjo nuo knygos apie raganą Šiokiatokią, kuri buvo išleista 2014 metais ir iškart sulaukė pripažinimo. Tuo metu knyga sulaukė tokių apibūdinimų kaip – smagiai nonsensiška, geriausias vaikų literatūros desertas ir pan. Štai po keturių metų pasirodė antroji knyga apie šauniąją keistuolę raganą ir… jos vaikus.

Priminsiu, jog Šiokiatokia visai neprimena įprastos, šluotą pasikinkiusios pasakų veikėjos. Pirmojoje dalyje ji bandė siekti dainininkės karjeros, atrasti bendrą kalbą su poezijos mūzomis ar vairuoti. O viską, kaip ir dera, vainikavo meilės vainikai, pakeičiantys raganišką Šiokiostokios būdą, it varnalėšą atsineštą iš vienišos vaikystės.

Taigi, kas laukia antrojoje dalyje?

Ragana Šiokatokia su vyru Stasiu turi septynetą vaikų ir šeimoje gyvenimas, švelniai tariant, nenuobodus. Rytai čia prasideda nuo ant lubų kabančių ir bet kada sugalvojančių į lėkštę nukristi blynų bei eksperimentų su orkaite ir tėčio mobiliuoju. Smagiai šioje istorijoje dalyvauja ir tokie veikėjai kaip niekas ar pakšt. O jei rimčiau, tai nonsenso čia tikrai ne ką mažiau nei pirmojoje dalyje – o gal net ir daugiau. Smagu skaityti beprotiškais kalbiniais žaidimais padabintą knygą. Veikėjai keliauja iš vieno puslapio į kitą, bando įveikti save – per daug nenorėti, per daug nebijoti, o kartais – ir pagelbėti kitiems. Tiesa, šioje dalyje atsiranda ir piktoji laumė, kuri įneš aštrių pipirų prieskonio. Bet nuotykių dėl to nesumažės. Labai rekomenduoju visiems, kurie nori pasijuokti ne iš pusės, o iš visos širdies.

B. Blomkvist. Trijulės byla. Keistas įsilaužimas (vertė D. Kižlienė, iliustracijos L. Brener). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos biblioteka, 2018. 60 p.

Ši knyga skirta 6-8 metų vaikams – jauniesiems detektyvams. Įsilaužta į gyvūnų prekių parduotuvę, bet ar tikrai kas nors pavogta? Jaunieji detektyvai Semra, Karlas ir Benas nustebę – įsilaužėliai išleido visas jūrų kiaulytes. Pamažu pavyksta jas sugaudyti ir tada paaiškėja, kad viena jūrų kiaulytė visgi pradingo. Kokią paslaptį ji slepia?

Knygos tekstas išspausdintas padidintu šriftu – taigi ji pritaikyti skaityti tik bepradedantiems vaikams. Vaikas nevarginamas ilgomis pastraipomis ar sakiniais – jie čia paprasti ir trumpi. Taip pat gausu paveikslėlių, kurie padeda geriau suvokti, kas rašoma tekste. O kur dar įdomios užduotys bei žaidimai!

Jau ne kartą esu minėjusi, kad tokių knygų labai reikia, jog padėtume bepradedančiam skaityti vaikui kuo tolygiau, be didesnio šoko ar bereikalingų nusivylimo duobių žengti į skaitymo pasaulį. Tik suaugus atrodo, kad pradėti skaityti yra paprasta, o mažam vaikui – dar daugybė neatrastų skiemenų, nežinomų žodžių, tiesioginės kalbos vingiai, klausiamieji sakiniai ir t.t… Todėl tokios knygos gali padėti užtikrinti sklandesnį ir tolygesnį skaitymo kultūros kelią.

S. Kreller, S. Buchner. Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas (vertė R. Jonynaitė). – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 80 p.

Tai labai smagi šešių istorijų knyga apie itin mielą mėlyną maumą Šliumpį Pumpį. Kas tie maumai? Aš irgi nelabai supratau – kažkokie keisti sutvėrimai, kurie krečia eibes, valgo akmenų picas ir jokiu būdu negali vėluoti. Bet šis maumas kitoks – jis ir vėluoja, ir šunybės karts nuo karto atsisuka prieš jį patį, tačiau jis nepaprastai mielas ir juokingas – ir jam visad viskas baigiasi gerai. Labai netikėtai. Gal kai kam ir atrodytų, kad nekaip ar niekaip, bet Šliumpis Pumpis sugeba pažvelgti į dalykus kitaip.

Šmaikštūs nutikimai ir juokingos jų pabaigos prajuokins, tikiu, ne vieną mažąjį skaitytoją.

L Mickutė, B. Bikelytė. Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija. – Vilnius: 700 eilučių, 2018. 64 p.

Yra knygų, kurios pasirodo tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj. Dar būna knygų, kurias labai gera paimti į rankas, laikyti, vartyti ar tiesiog turėti. Vien nuo žinojimo, kad ją turi, tau kažkaip šviesiau gyventi. Tai ši knyga atitinka abu ką tik paminėtus kriterijus. Manau, kad atėjo laikas vaikams suprantama kalba pasakoti, rodyti apie žmones, kūrusius mūsų valstybę.

Kaip ir neseniai kitos leidyklos išleista knyga apie dr. J. Basanavičių, taip ir šioji apie Vydūną šiuos didžiavyrius priartina prie kiekvieno mūsų paprastu pasakojimu, kasdienybės trupiniais, išmoningai atskleistais gyvenimo vingiais ir tarsi nuleidžia juos nuo vadovėliuose dominuojančių aukštumų į mūsų akių lygį.

Na, Basanavičiaus pavardę vaikai, tikiu, išgirsta per lietuvių pamokas, gal per istoriją. O apie Vydūną tarsi paprastai papasakoti yra sunku. Jau nekalbant apie tai, kad jo darbus skaityti yra aukštasis pilotažas. Tačiau šis žmogus buvo ir išlieka svarbia atrama mūsų valstybėje, įkvėpimu, jo idėjos ir pasirinkimai įkvėpė kitus, jo vegetariška mityba tuo metu buvo itin novatoriškas būdas gydytis nuo džiovos. O tėveliai gali savo vaikams priminti, kad jo atvaizdas puikavosi ant vieno iš stambiausių Lietuvos pinigų nominalo – 200 litų kupiūros.

Negaliu nepaminėti, kad tekstą prie mūsų priartina ir nepaprastai stilingos bei šmaikščios, kiek karikatūriškos Birutės Bikelytės iliustracijos. Be jų ši knyga, žinoma, skambėtų tyliau.

R. Latvėnaitė. Kas tas Asis (iliustracijos I. Babilaitės)? – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. 64 p.

R. Latvėnaitė – rimta poetė, prozininkė, kuri su šia knyga debiutuoja vaikų literatūroje. O iliustruoti pasikvietė labai patyrusią ir novatorišką dailininkę Ievą Babailaitę. Abiems susėdus, atsirado keistuolis rausvas paršelis Asis. Negirdėjot tokio? Kas tas Asis? Na, aš pridėčiau dar vieną klausimą – kas tai per knyga? Pristatoma kaip pasaka. Aš dar pridėčiau – keistų nesusipratimų, kalbinių nesąmonių ir super keista istorija. Leidėjai nugarėlėje pabandė ją sudėlioti į rišlų pasakojimą apie pašėlusį ne iš gudrumo, o todėl, kad labai nori daryti gerus darbus paršelį. Tačiau skaitant, istorija visai neatrodo rišli. Joje daug trūkinėjimų, daug neaiškumų, nerišlūs dialogai, net sakyčiau savotiškas nonsensas, bet ne tas, kuris juokina, o kuris glumina ir klaidina.

Aš, tiesą sakant, ne iki galo supratau, apie ką ši pasaka. Lyg ir apie sapnuose matytą gintarų dėžutę, lyg ir apie Vėjų šalį, lyg ir apie prūsišką paveldą (Asio vardas yra prūsiškas, yra ir daugiau prūsiškų simbolių, motyvų). Bet gal autorė sąmoningai klaidina ir klampina tekste, o gal ši knyga suprantama tik vaikams.

M. Marcinkevičius, R. Joni. Atvirkštukai. – Vilnius: Tikra knyga, 2018. 40 p.

Dar viena nauja M. Marcinkevičiaus dovana mažiesiems skaitytojams – istorija apie Atvirkštukų šeimą, vieną naktį su visu namu žemyn stogu nukritusią į medį pačiame miesto centre. Tėtis nusprendžia, jog tai puiki idėja – likti gyventi medyje žemyn stogu.

Atvirkštukai gana keisti: jie vardus gauna ne kai gimsta, o kai miršta, o ir šiaip labai dažnai viską daro atvirkščiai. Ir pati istorija gana keista – pripainiota ir atvirkščia. Prasmės joje, matyt, daug ieškoti nereikia – tiesiog skaityti ir mėgautis nepaprasto grožio R. Joni iliustracijomis, suteikiančiomis šiai knygai išskirtinio žavesio.

Mano pirmasis anglų kalbos žodynas (vertė K. Žukaitė). – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 128 p.

„Baltų lankų“ leidykla pastaruoju metu vis pamalonina vaikus enciklopedijomis ir žodynais, padedančiais vaikams mokytis anglų kalbos. Remiamasi prancūziškosiomis Larousse enciklopedijomis ir žinynais.

Šiame gausiai ir šmaikščiai iliustruotame žodyne – apie 1000 svarbiausių angliškų žodžių ir posakių, dažniausiai pasitaikančių kasdienėje kalboje. Žodyne pateikta nemažai įvairių pavyzdžių ir paaiškinimų, teminių iliustracijų. Pats didžiausias privalumas, kad tarsi savaime, per tinkamai sudėliotus pavyzdžius, vaikas gali mokytis ir pažinti pagrindines anglų kalbos gramatikos taisykles. Pabaigoje – trumpas svarbiausių žodžių žodynėlis. Pasak leidėjų, „žodynas parengtas remiantis mokymo programomis ir bendraisiais Europos kalbų metmenimis, leidžiančiais pasiekti A1 anglų kalbos mokėjimo lygį.“

M. G. Leonard. Vabalų karalienė (vertė I. Rosenaitė). – Vilnius: Baltos lankos, 2018. 302 p.

Berods prieš metus turėjome progos susipažinti su rašytojos M. G. Leonard debiutine knyga „Vabalų berniukas“. Mūsų svetainėje turėjote progos susipažinti ir su pačia rašytoja. Priminsiu, kad savo pirmąja knyga autorė sugebėjo nepaprastai įdomiai įtraukti į vabalų pasaulį, pasakodama vieno berniuko tėčio dingimo istoriją. Jei jums vabalai ne prie širdies, neskubėkite sakyti, jog ši knyga ne jums. Pati rašytoja visą gyvenimą bijojusi vabalų, kartą nusprendė pasidomėti, ko iš tiesų taip siaubingai bijo – ir taip susižavėjo vabalų pasauliu, kad parašė sparčiai autorę išgarsinusią knygą. Priminsiu, jog pirmojoje knygoje pasakojame apie tai, kaip Gamtos istorijos muziejuje vieną dieną netikėtai dingsta mokslininkas Bartolomėjus Katlas – jo ieškoti nusprendžia leistis Bartolomėjaus sūnus Darkus kartu su dėde Maksu. O jiems pagalbą atskuba… įvairiausi vabalai.

Šioje dalyje Darkaus tėtis jau namuose, tačiau pralaimėjusi piktadarė Lukrecija taip lengvai nepasiduos. Vienas po kito pasipila keisti nutikimai, neatsakytų ir neišspręstų klausimų tik daugėja, o blogoji mados karalienė pradeda laimėti…Ši knyga – tai komiškas ir neįprastas nuotykių romanas, kuris įtrauks, sužavės ir galbūt paskatins atidžiau pažvelgti į vienus mažiausių sutvėrimų žemėje.

J. Acher. Pamatyti šviesą (vertė G. Virbickienė). – Vilnius: Alma littera, 2018. 262 p.

Tai sakyčiau daugiau paaugliams skirta knyga apie „visa nugalinčią meilę“. Neskubėkite atsigrasyti. Taip, istorija vyksta Kalėdų laikotarpiu, taip, įvyksta meilės stebuklas, tačiau knygos autorius sugeba nustebinti ir priverčia stebėtinai stipriai įsitraukti į knygą. Kas tas autorius?

Na, paaugliams jis tikrai gerai žinomas – na, gal ne jis pats, o jo sukurtas „Trylika priežasčių kodėl“.

 

Just. Marcinkevičius. Vaikų žemė/ eilėraščių rinktinė. – Vilnius Alma litera, 2018.

Lietuvių poeto klasiko Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinktinė vaikams – tikrai graži ir prasminga knyga visiems. Pasak leidėjų, tai – pirmoji poeto rinktinė vaikams, kurioje sugulė ir gerai pažįstami eilėraščiai, ir keletas dar niekur neskelbtų. Eilėraščius palydi nuostabios dailininkės Agnės Nananai iliustracijos.

Na, o knygos motyvu pasirinkta viena eilutė iš autoriaus eilėraščio: „…jeigu šita žemė kam priklauso, / tai pirmiausia, žinoma, vaikams.“ Rinktinėje iš viso virš 30 eilėraščių – gražiai rimuotų, švelniai jausmingų, gamtiškų ir vaikiškų.

Skaitė ir aprašė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *