Popiežiaus Pranciškaus gimtadienis

Popiežius Pranciškus: mūsų jėga – Jėzus Kristus.

1936 m. Argentinoje gimė Jorge Mario Bergoglio, būsimas popiežius Pranciškus. Jis gimė daugiavaikėje emigrantų šeimoje ir buvo jaunėlis. Dar paauglystėje dėl infekcijos teko Jorge pašalinti plautį. Buenos Airių universitete studijavo chemija. Jau vėliau pradėjo mokslu dvasinėje akademijoje.

1958 m. tapo jėzuitu. Dar po daugiau nei dešimties metų priėmė kunigystės šventimus. Teologijos daktaro disertaciją apgynė Vokietijoje. Vyskupu buvo paskirtas 1992 m. Pradžioje ėjo augziliaro pareigas, bet po šešerių metų jau buvo Buenos Airių arkivyskupas. 2001 m. popiežius Jonas Paulius II argentiniečiui suteikė kardinolo titulą.

Jorge Bergoglio dalyvavo dvejose konklavose. Teigiama, kad jau pirmojoje – mirus popiežiui Jonui Pauliui II – jis buvo rimtas kandidatas į popiežius, bet pats agitavo už Josepho Ratzingerio kandidatūrą. Atsistatydinus Benediktui XVI ir prasidėjus konklavai, kardinolo Bergoglio pavardė nebuvo minima tarp realių pretendentų į popiežius, tačiau būtent jam teko sutikti būti Romos vyskupu ir Šventuoju Tėvu. Kardinolas Bergoglio pasirinko Pranciškaus vardą ir nuo tos dienos yra nuostabus krikščioniško meilės kvapo skleidėjas. Popiežius ne kartą sakė, kad jaučia senatvės naštą ir suvokia, kad jo pontifikatas nebus ilgas, tačiau, nepaisant to, jis bando atnaujinti Bažnyčią. Popiežius sulaukia kritikos tiek iš modernistų, tiek iš tradicionalistų. Tai geriausias įrodymas, kad jis juda teisinga kryptimi.

Po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties sakiau, kad netikiu, jog kada nors bus toks popiežius, kuris bus artimesnis mano širdžiai nei didysis lenkas. Tačiau jau per kelias pirmąsias pontifikato dienas argentinietis popiežius pripildė širdį džiaugsmu ir pasididžiavimu, kad turime tokį Šventąjį Tėvą.

Trumpiausiai valdęs Lietuvos prezidentas

1886 m. gimė būsimas Lietuvos prezidentas Kazys Grinius. Jis gimė Selemo Būdoje Marijampolės apskrityje. Baigęs mokyklą Marijampolėje, įstojo į medicinos studijas Maskvoje. Buvo vienas iš demokratų partijos steigiamojo susirinkimo, kuriame nutarta leisti Varpą, dalyvių. Teko devynias paras praleisti Butyrkų kalėjime Maskvoje, taip pat beveik metus dirbo laive, kuris plaukiojo po Kaspijos jūrą, gydytoju. Į Lietuvą grįžo 1894 metais. įsijungė į visuomeninę ir politinę veiklą. Daug padėjo Lietuvos socialdemokratams, steigiantiems partiją, taip pat talkino ir valstiečiams liaudininkams. Per Pirmą pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, vėliau atsidūrė Paryžiuje. Grįžo į Lietuvą ruoštis rinkimams į Seimą.

Grinius buvo išrinktas į steigiamąjį parlamentą ir 1920 m. birželio 19 d. Steigiamojo Seimo buvo paskirtas vadovauti Ministrų kabinetui. Griniaus vadovaujamos Vyriausybės laikotarpiu pavyko apginti Lietuvą nuo komunistų, Lenkijos agresijos, pasiekti tarptautinio šalies pripažinimo, tapti Tautų Sąjungos nare. Buvo sutvarkyti valstybės finansai, sutvirtėjo kariuomenė, pasiruošta atidaryti aukštąją mokyklą, parengti pirmosios nuolatinės Konstitucijos ir Žemės reformos įstatymo projektai. VI Kazio Griniaus Ministrų kabinetas dirbo iki 1922 m. vasario 2 d.

Pagal valstiečių liaudininkų sąrašą vėliau Grinius tapo I, II, III Seimo nariu; rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko Kazį Grinių Respublikos Prezidentu. Jis trumpiausiai – 6 mėnesius 10 dienų vadovavo Lietuvos Respublikai – iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas ir perversmininkai privertė atsisakyti Prezidento pareigų. Politinė Griniaus karjera tuo ir baigėsi.

Vokiečių okupacijos metu (1942 m.) už protesto raštą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

1944 m. besiartinant frontui su šeima pasitraukė į Vakarus. Ten parašė atsiminimų dvitomį. Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, iki pat savo mirties tikėjęs, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos. „Aš nepalenkiamai įsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata”, – teigiama K.Griniaus testamente.

Prezidentas Valdas Adamkus ne kartą Grinių įvardijo kaip savo politinį mokytoją ir vieną nuosekliausių demokratų Lietuvos politinėje istorijoje.

Perversmas: posūkis į klystkelius ar valstybės gelbėjimas?

Kai Lietuvoje buvo minimas prezidento Kazio Girniaus jubiliejus, 1926 m XII. 17 dieną, Lietuvoje buvo įvykdytas perversmas, demokratišklai išrinktas prezidentas buvo pašalintas, o valdžia perduota Antanui Smetonai.

Prisiminkime, kad politinė įtampa tvyrojo jau nuo pavasarį vykusių rinkimų. Daug kam netikėtai juose geriausiai pasirodė kairieji. Prasidėjo sudėtingas valdančiosios koalicijos formavimo etapas – valstiečiai laiudininkai ir krikdemai niekaip negalėjo sutarti tarpusavyje dėl bendros veiklos. Todėl galiausiai valstiečiai liaudininkai bendrą politinį frontą sudarė su socialdemokratais ir tautinių mažumų atstovais. Naujoji koalicija buvo margaspalvė, plito sąmokslo teorijos apie tai, kad ruošiamas komunistinis perversmas. Kalbas sustiprino ir tų metų vasarą įvykdyta politinių kalinių amnestija. Naujoji valdžia norėjo sumažinti armiją, buvo kur kas palankesnė Sovietinės Rusijos atžvilgiu. Ar tai buvo pakankami motyvai perversmui? Vertinimų pateikiama įvairių. Nepamirškime, kad tuo metu Europoje buvo labai sustiprėjęs diktatūros, kuri suvaldytų politinę betvarkę, ilgesys. Taip pat būta gana stipraus įsitikinimo, kad fašizmas yra vienintelė stipri alternatyva komunizmui.

Man asmeniškai kur kas simpatiškesnis pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis, o ne laikotarpis po 1926 metų. Tačiau nepamirškime, kad, vaduojantis iš sovietmečio, Smetonos Lietuva buvo idealizuojama kaip modelis, prie kurio dera grįžti.

Trumpai:

1892 m. pradėtas leisti mėnesinis mados ir gyvenimo būdo žurnalas Vogue. Šiuo metu jis leidžiamas 23 skirtingais nacionaliniais ir regioniniais leidimais bendrovės „Condé Nast“. Žurnalas daro didelę įtaką mados pasauliui. Tai vienas savo srityje gerbiamiausių žurnalų, turintis gerą vardą modelių, mados dizainerių ir fotografų tarpe. Žurnalą XIX amžiaus pabaigoje įsteigė Arthur Turnure, rėmėju tapo Kristoffer Wright. Kaip buvo skelbiama, žurnalas siekia pažvelgti į formalaus gyvenimo užkulisius. Žurnalo tiksline auditorija buvo pasirinkta Niujorko aukštuomenei. Galima sakyti, kad žurnalas labai prisidėjo prie tokios „grietinėlės“ susisluoksniavimo JAV.

1980 m. mirė Lietuvos rašytojas Marius Katliškis (tikrasis vardas Albinas Marius Vaitkus). Jis gimė 1914 metais Gruzdžiuose. Vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleido Katiliškių kaime – iš čia kilo pseudonimas. Buvo devintas vaikas vienuolikos vaikų šeimoje. Dirbo bibliotekininku Pasvalyje ir 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Pradžioje gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, paskui pateko į internuotų asmenų stovyklą Belgijoje. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Žymiausia jo knyga buvo – “Miškais ateina ruduo”, ekranizuota 1990 m.

1989 m. per FOX televiziją parodytas pirmasis Simpsonų animacinio serialo epizodas Šis animacinis serialas drąsiai gali būti vadinamas populiariausių visų laikų animaciniu serialu. Visose serijose sarkastiškai parodijuojama Amerikos vidurinioji klasė. Serialo centre Simpsonų šeima, kuri gyvena išgalvotame Springfildo mieste. Jau sukurti dvidešimt aštuoni serialo sezonai.

Žurnalas „Time“ 1999 m. gruodį serialą įvardijo kaip geriausią XX amžiaus TV serialą, o 2000 m. sausio 14 d. Simpsonų šeimyna buvo apdovanota žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje.

Praktiškai visos serialo serijos yra prieinamos internete bei televizijoje ir lietuvių kalba. Lietuvoje kartais ginčijamasi, ar šį serialą dera rodyti vaikams, abejojama jo ugdomąja verte. Manau, kad vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau, turiu prisipažinti, tai vienas puikiausių mano matytų serialų.

1830 m. Kolumbijoje mirė Simonas Bolivaras – viena ryškiausių istorinių asmenybių Pietų Amerikoje, žymus karvedys ir politikas.  Jis gimė 1783 m. liepos 24 d. Karakase, Venesueloje. Bolivaras vadovavo nepriklausomybės kovoms su Ispanija, po kurių nepriklausomybė įgijo Naujoji Granada, Venesuela, Peru. Ekvadoras. Viena iš Peru provincijų jo garbei buvo pavadinta Bolivija, kuri vėliau tapo atskira nepriklausoma valstybe. 1819 metais išvaduotąsias šalis Bolivaras ėmė jungti į Didžiąją Kolumbijos federaciją, iki 1830 m. buvo jos prezidentu. Tačiau Federacija iširo, o pats Bolivaras buvo kaltinamas, kad kuria naują imperiją ir kopijuoja Napoleoną. Prieš jį įvykdytas pasikėsinimas, per kurį Bolivaras tik per stebuklą liko gyvas. Nepaisant visų nesėkmių gyvenimo pabaigoje, ispaniškai kalbančiose Pietų Amerikos šalyse iki šiol vadinamas Išvaduotoju (El Libertador). Bolivaro kultas stiprus Pietų Amerikoje. Suskaičiuota, kad Simonas Bolivaras laimėjo 472 mūšius.

2014 m. JAV ir Kuba atstatė diplomatinius santykius. Tai istorinis žingsnis, nes santykiai buvo nutrūkę prieš pusę amžiaus, po to, kai Fidelis Castro tapo Kubos vadovu. JAV ne tik tam priešino, bet ir toliau bandė organizuoti Kuboje prieš Castro nukreiptą sukilimą, nesėkmingai bandė pasikėsinti į įį diktatorių. Tai prisidėjo prie Kubos suartėjimo su SSSR. Kuba išlieka vienintele socialistine valstybe regione. Situacija pačioje Kuboje pradėjo keistis, kai Fidelis Castro užleido vadovaujantį postą savo broliui. Nors įtampos kituose regionuose atitraukė pasaulio bendruomenės dėmesį nuo Kubos, tačiau tai, jog ši valstybė išlaiko ypatingą santykį tarptautinėje politikoje, atskleidė neseniai vykusios Fidelio Castro laidotuvės. Daugelio valstybės vadovų teko spręsti dilema – ar dera dalyvauti kontraversiškai vertinamo politiko laidotuvėse?

Iš „8diena.lt“ archyvo

Parengė Andrius Navickas

Comments are closed.