1695 m. Anglijoje įvestas langų mokestis. Norėdami jo išvengti daugelio parduotuvių savininkai užmūrijo langus. Langų mokestis – tai turto mokestis, kuris priklausė nuo to, kiek tau priklausančioje nuosavybėje yra langų. Šiuo mokesčiu norėta palaikyti tam tikrą progresyvumą, nes turtingesni žmonės turėjo didesnius namus, su daugiau langų. Tai buvo alternatyva pelno mokesčiui, prieš kurį buvo susitelkęs stiprus pasipriešinimas. Svarbiausias argumentas buvo nenoras viešai atskleisti savo pelną, baiminantis valstybės reguliavimo. Langų mokestis buvo sudarytas iš dviejų dalių. Viena vertus, visi savininkai turėjo mokėti po du šilingus už vieną namą, o toliau mokestis jau priklausė nuo to, kiek langų yra pastate. XIX amžiaus vidury toks mokestis buvo panaikintas Anglijoje. Įvairiais laikotarpiais panašus mokestis gyvavo Škotijoje, Velse ir Prancūzijoje.
1858 m. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, gimė Vincas Kudirka, būsimas tautinio išsivadavimo judėjimo veikėjas, literatas, redaktorius, Lietuvos himno autorius. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, tėvo verčiamas įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau jos nebaigė, nes buvo pripažinta, kad jaunuolis neturi pašaukimo kunigystei. Mokėsi Varšuvos universitete Medicinos fakultete. Tiesa, kuriam laikui teko stabdyti studijas, nes buvo nubaustas už Karlo Marxo darbų platinimą.
Buvo kairuoliškų pažiūrų, Vienas svarbiausių jo indėlių į tautinio išsivadavimo judėjimą – laikraščio lietuvių kalba „Varpas“ leidyba. Šis leidinys labai prisidėjo prie tautinės savimonės budinimo.
Dirbo gydytoju Šakiuose, bet ir pats susirgo džiova. Mirė XX amžiaus išvakarėse. Rašė eilėraščius, satyras, vienas jo eilėraščių tapo Lietuvos himno žodžiais. Tiesa, galima teigti, kad labiau Tėvynei nusipelnė kaip redaktorius nei kaip literatas. 
1869 m. gimė Henri Matisse, prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Pradžioje kopijavo savo mėgiamus senuosius prancūzų ir olandų menininkus. Domėjosi neoimpresionizmu, islamo menu, Paul Gaugeno kūryba.
1905 m. pradėjo fovizmo judėjimą. (jo atstovai naudoja ypač intensyvias, nenatūralias spalvas) Tai buvo atsakas į to meto niūrų meną. Ryškiuose ir kontrastinguose darbuose siekia išreikšti idiliškas, entuziastingas, nesibaigiančio šokio scenas. Pirmuose darbuose Matisse naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Dailininko tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
Didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijos Rivjeroje. Mirė Nicoje 1954 m.
1920 m. Kaune, Valstybės teatre, įvyko pirmojo operos spektaklio – Giuseppe Verdi „Traviata“ – premjera, kurioje pagrindinę Alfredo partiją atliko lietuvių tenoras Kipras Petrauskas.
1935 m. Charles Darow užpatentavo stalo žaidimą „Monopolis“. Šio žaidimo ištakos siekia dar XX amžiaus pradžią, kai amerikietė antimonopolistė Elizabeth J. Magie Phillips buvo sukūrusi žaidimą, kuris turėjo padėti jai paaiškinti, kuo pavojinga turto ir kapitalo koncentracija ir privačių monopolijų kūrimas. Žaidimas vadinos „Žemvaldys“ ir buvo užpatentuotas dar 1904 m. Vėliau pasirodė įvairios šio žaidimo variacijos. Autorė naują versiją užpatentavo 1923 m. Charles Darow sukūrė vieną iš labiausiai išplėtotų „Žemvaldžio“ interpretacijų ir užpatentavo kaip „Monopolį“. Nors paprastai prie „Monopolio“ pridedamose taisyklėse parašyta, kad šis žaidimas – tai išskirtinai Darow išradimas, tačiau iš tiesų jis tik kiek patobulino, modifikavo jau anksčiau sukurtą produktą.
1951 m. baigtas įgyvendinti Marshallo planas. Jis buvo pradėtas įgyvendinti 1948 m. pavasarį. Simbolinėmis ištakomis tapo JAV valstybės sekretoriaus George Marshallo kalba, pasakyta 1947 m. liepos 5 dieną Harvardo universitete. Politikas teigė, kad JAV privalo paremti Europą, kuriai reikalinga pagalba, jei nori, kad šiame regione būtų stabiliau.
Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir Vokietijos Federacinę Respubliką. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomiką.
1963 m. oficialiai baigė gyvuoti Centrinė Afrikos Federacija, kuri subyrėjo į Zambiją, Malavį ir Rodeziją. Federacija egzistavo dešimt metų, jos sostine buvo Solsberis.
1980 m. mirė kanadiečių mąstytojas Herbert Marshall McLuhanas. Labiausiai jis išgarsėjo darbais apie šiuolaikines medijas, jis davė pagrindą šiuolaikinėms medijų studijoms. Tiesa, niekada nebuvo labai nuoseklus ir sistemiškas, jo darbai parašyti aforistine kalba, su keistokais pertrūkiais. Ypač išpopuliarėjo jo teiginys, kad pasaulis šiandien yra tapęs globaliu kaimu, tiap pat dažnai cituojamas jo aforizmas: medija – tai pranešimas, žinia.
1983 m. pradėjo veikti Ignalinos atominė elektrinė, turėjusi didžiausius reaktorius pasaulyje ir dėl to įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti buvo du.
Greta jėgainės buvo pastatytas miestas, kuris pavadintas Sniečkaus vardu (dabar Visaginas). Šis miestas buvo pastatytas jėgainės darbuotojams, kurių dauguma su šeimomis atvyko iš Rusijos bei kitų SSSR vietų.
Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min., o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min.
1984 m. susikūrė Lietuvos roko grupė „Antis“. Jos dvasiniu lyderiu tapo architektas Algirdas Kaušpėdas. Ši roko grupė, turėjusi ypatingą stilistiką tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos roko muzikos ir Atgimimo istorijoje. Grupė susikūrė kaip pokštas, skirtas linksmiau atšvęsti Naujuosius metus. Tačiau „pokštas“ gerokai užsitęsė. Vizualinį grupės įvaizdį suformavo kino „Kažkas atsitiko“ kūrėjai, dailininkas Gailius Kličius. Pirmoji grupės sudėtis buvo beveik vien architektai, vėliau daugumą narių laipsniškai pakeitė profesionalūs muzikantai. Grupė išsiskirstė po 1990 m. lapkričio mėn. turo po JAV A.Kaušpėdo iniciatyva. Vėliau grupė buvo atsikūrusi, surengė įspūdingus koncertus, įrašė dar kelis albumus, tačiau, tenka pripažinti, nebebuvo tokia įtaigi, kaip per pirmuosius šešerius gyvavimo metus.
1993 m. – Zviadas Gamsachurdia, garsus gruzinų disidentas, mokslininkas ir rašytojas. Tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gruzijos respublikos prezidentu (1991–1992), po Tarybų Sąjungos griūties (g. 1939 m.)
1994 m. pirmajame Čečėnijos kare prasidėjo naujametinis Grozno šturmas – vienas iš didžiausių šio karo mūšių. Pirmiausia, Groznas buvo gausiai bombarduojamas ir šio bombardavimo metu ne tik buvo visiškai sugriautas miestas, bet ir žuvo tūkstančiai civilių gyventojų. Neretai šis bombardavimas lyginamas su britų kariniu nusikaltimu, kai šie subombordavo taikius Drezdeno gyventojus bei sugriovė šį nuostabų miestą. Nepaisant visų pastangų, Grozne Rusijos armija patyrė gėdingą nesėkmę. Čečėnų vadai pergudravo rusus, įviliojo į pasalą ir paskui paėmė į nelaisvę daug rusų kareivių. Šis nesėkmingas štrurmas labai prisidėjo prie to, kad Rusija patirtų nesėkmę pirmajame Čečėnijos kare.
1999 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nustebino visą pasaulį, netikėtai paskelbdamas apie savo atsistatydinimą ir įpėdiniu paskirdamas ministrą pirmininką Vladimirą Putiną. Pastarasis atrodė niekuo neišsiskiriantis vykdytojas. Kai V.Putinas buvo skiriamas vadovauti Vyriausybei, atrodė, kad tai laikina, komprimisinė figūra. Vargu ar kas galėjo prognozuoti, kad 2000 metų išvakarėse prasidėjo Rusijos grįžimas pre imperializmo ir autoritarinio valdymo.
Iš „8diena.lt“ archyvo
Parengė Andrius Navickas
One Comment