Sausio 3 dieną rašytojo Džono Ronaldo Ruelio Tolkieno fanai švenčia 127-ąją jo gimimo dieną, tad šia proga skaitytojus norisi supažindinti su įvykiais, susijusiais su Profesoriaus dangiškuoju gimtadieniu (jis mirė prieš 46 metus).

Ne taip seniai, bent jau užsienio interneto puslapiuose, buvo gausu žinių, pradžiuginusių tolkienistus (Tolkieno kūrybos fanai) katalikus: „Žiedų valdovo“ autorius bus paskelbtas šventuoju!

Aš, Profesoriaus kūrybos gerbėjas bei Tolkien LT draugijos narys, džiaugčiausi, jei jis būtų paskelbtas šventuoju, tačiau, kaip visada, internetas per daug išpūtė šį reikalą. Pasigilinus į pasklidusią žinią, paaiškėjo, kad Profesorių siekiama paskelbti palaimintuoju. Tačiau svarstoma ir apie tolimesnį jo paskelbimą šventuoju, nes beatifikacija yra privalomas kanonizacijos etapas.

Žinoma, kaip doras tolkienistas, ėmiau dalintis šia žinia su bičiuliais ir pažįstamais. Sužinoję apie galimą Tolkieno beatifikaciją vieni imdavo juoktis, kiti nudžiugdavo: pagaliau! Pirmieji jį žinojo tik kaip rašytoją fantastą, antrieji pažįsta ir kaip giliai tikintį asmenį. Nors Tolkieno asmuo daugeliui visų pirma siejasi su hobitais ir „Žiedų valdovu“, tačiau kiek daugiau pasidomėję Profesoriaus biografija žino, kad tikėjimas Kristumi buvo Tolkieno gyvenimo pamatas.

Trumpa (kol kas) beatifikacijos istorija

Pirmieji ir tuo pačiu paruošiamieji bei nedrąsūs Tolkieno beatifikacijos proceso žingsniai buvo žengti dar 2009 metais, socialinio tinklo facebook grupėje „Cause of Canonization of JRR Tolkien“. Iniciatyvinė grupė vienijo Tolkieno šventumu įsitikinusius asmenis. Internete dažnai minima, kad šį procesą iniciavo Anglijos katalikai, tačiau tiesa ta, kad ši grupė vienijo ne tik Britanijos katalikus – tai buvo tarptautinė Tolkieno gerbėjų grupė, bendravusi anglų kalba. Ji vienijo tolkienistus iš viso pasaulio. Tad Profesoriaus beatifikacijos proceso pradžią derėtų sieti ne su vienos konkrečios bendruomenės sumanymu, bet vertinti kaip visą Bažnyčią apimantį globalų reiškinį, į kurį įsijungė katalikai iš viso pasaulio.

Nors, kaip minėta, pirmieji pamintijimai apie Tolkieno beatifikaciją prasidėjo 2009 metais, tačiau pirmi realūs žingsniai buvo žengti tik 2013 metų pabaigoje. Tokiam postūmiui, ko gero, didžiausią įtaką padarė tai, kad buvo inicijuotas kito britų rašytojo kataliko – Gilberto Keito Čestertono – beatifikacijos procesas.

Tais pačiais metais Tolkieno minėjimo dieną į iniciatyvinę facebook grupę buvo įdėta malda, prašant Tolkieno beatifikacijos. Ją sukūrė Londono universiteto studentas Danielius Côté Davisas. Verta pastebėti, kad viešai maldos vertimas pasirodė anksčiau už anglišką originalą, nes laukta vyskupo pritarimo. Pradžioje Brazilijos tolkienistai ją išvertė į portugalų kalbą, tada į lenkų bei rusų kalbas (na, o šio straipsnio apačioje rasite ją ir lietuvių k.). 2013 m. lapkričio mėnesį vyskupas davė leidimą naudoti šią maldą asmeninio pamaldumo praktikose.

Deja, tuomet beatifikacijos procesas beveik visiškai sustojo. Tai buvo nuspręsta padaryti dėl praktinių sumetimų, nes tuo metu Plimuto vyskupui, kuris turėjo būti atsakingas už oficialią bylos proceso pradžią, buvo suėję 76 metai, tad greitu laiku turėjo būti paskirtas naujas ganytojas.

Į bylos nagrinėjimą 2014 m. kovo mėnesį įsijungė Portsmuto vyskupas Philiphas A. Eganas ir perdavė dokumentus Birmingemo vyskupui Bernardui Longley, kurio vyskupijai priklausančiame Oksforde Tolkienas praleido didžiąją gyvenimo dalį.

Nuo 2015 m. byla yra rengimo stadijoje, tad tikėtina jog artimiausiu metu pirminis tyrimas bus baigtas ir prasidės oficialus bylos nagrinėjimas, siekiant paskelbti Tolkieną palaimintuoju.

Beatifikacijos procesą turi pradėti vyskupas, kurio diecezijoje mirė kandidatas į palaimintuosius. Šiuo metu tai būtų Plimuto vyskupo jurisdikcija. Jei Tolkieno beatifikacijos byla įgaus pagreitį, tai bus antrasis katalikas rašytojas, kurio beatifikacijos procesu rūpinsis vyskupas Piteris Doilas.

Tapimo palaimintuoju galimybės

Tolkieno beatifikacijos proceso iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad Profesorius jau yra danguje ir tik laiko klausimas, kada Bažnyčia oficialiai jį beatifikuos. Grupės nariai viliasi, kad Bažnyčia anksčiau ar vėliau Profesorių įvardins kaip sektiną tikėjimo liudytoją ir pavyzdį, ir tikintieji galės liturgijoje bei asmeninėms pamaldumo praktikomis prašyti Tolkieno užtarimo. Tačiau tam reikia oficialaus tyrimo ir paskelbimo, tad trumpai žvilgtelėkime į Tolkieno galimybes būti oficialiai paskelbtu palaimintuoju.

Beatifikacijos bylos metu privalo būti peržvelgtas kandidato gyvenimas, dorybės, jo kūrinių ortodoksiškumas. Taip pat svarbus momentas yra su kandidatu susijęs ir įvykęs stebuklas.

Kol kas, deja, jokių stebuklų, susijusių su Tolkieno asmenybe, užfiksuota nėra, tačiau laikas parodys. Stebuklo nebuvimas, kol kas yra akivaizdžiausia kliūtis skelbti Profesorių palaimintuoju, nes tai yra privaloma kiekvienam kandidatui, nebent šis buvo kankinys. Tačiau kiti jo gyvenimo aspektai suteikia nemažai galimybių beatifikacijai.

Beatifikuojamasis turi būti ne šiaip eilinis tikintysis, bet pasižymėti krikščioniškomis dorybėmis, būti tikėjimo pavyzdžiu ir liudytoju, o Tolkienas būtent toks ir buvo. Jis nesigėdijo savo tikėjimo, jį liudijo savo aplinkoje, darbe ir laiškuose. Kadangi bylos metu bus tiriami visi išlikę šaltiniai, galintys atskleisti kandidato gyvenimą, tikėjimą ir gyvenimo būdą, čia labai pravers susirašinėjimas laiškais su kitais asmenimis. Kiekvienas skaitęs Tolkieno laiškus kaip mat pastebi, kad jų autorius atsikleidžia kaip giliai tikintis katalikas, kurio gyvenimo pamatas buvo Kristus.

Žvelgiant į jo kūrinių ortodoksiškumą gali kilti sunkumų, nes jis nebuvo teologas, rašantis apologetinius ar kitokio pobūdžio teologinius tekstus, tad šiuo atveju tyrėjams teks daugiausiai nagrinėti grožinę Profesoriaus kūrybą.

Dar 2008 m. kardinolas Jorge Mario Bergoglio, būsimasis Popiežius Pranciškus, velykinėje homilijoje kalbėdamas apie šiuolaikinę literatūrą, minėjo, kad Tolkieno herojų žygdarbiai yra gėrio ir blogio kovos pavyzdys, o jo kūryba persunkta vilties ir paguodos ir skelbia krikščioniškas vertybes. Pranciškus taip pat pabrėžė, kad Tolkieno veikalus verta skaityti, nes jis didis rašytojas. Tad beatifikacijos metu jo grožinė kūryba turėtų suteikti svarių argumentų apie Tolkieno vidinį pasaulį. Negana to, yra daug liudijimų apie tai, kad perskaitę Tokieno „Žiedų valdovą“ ar „Silmarilijoną“ bei kitus Profesoriaus kūrinius žmonės atsiversdavo į tikėjimą Kristumi. Dėl šios priežasties jo raštai gali būti vertinami kaip krikščioniško tikėjimo skelbimo pavyzdys. O ir pats Tolkienas neslėpė, jog savo kūriniais stengėsi liudyti krikščioniškąsias vertybes ir dorybes, jas perteikdamas per visiems nesunkiai atpažįstamą simboliką.

Vienas iš nežymių trukdžių jo beatifikacijai galėtų būti tai, kad Tolkienas nepritarė Vatikano II Susitrinkimo liturginėms reformoms, net priešinosi joms: pavyzdžiui, šv. Mišių metu į angliškas invokacijas garsiai atsakinėdamas lotyniška forma. Žinoma, šis trukdis tik numanomas, nes jo pažiūros ir gyvenimas buvo itin katalikiški, o liturginė reforma Profesoriui neįtiko iš esmės tik tuo, kad pakeitus kalbą, jo manymu, liturgija tapo skurdesnė. Juk Tolkienui, kaip kalbininkui bei kalbų kūrėjui, buvo svarbu, kad šventa liturginė kalba būtų išskirtinė, o ne profaniška.

Teigiama, kad šiuo metu Tolkieno beatifikacijos procesas turi daugiau galimybių nei prieš Vatikano II Susirinkimą. Žinant ir tai, jog Jonas Paulius II buvo popiežius, paskelbęs daugiausia palaimintųjų ir šventųjų, o jo paties beatifikacijos procesas judėjo žaibišku greičiu, tikėtina, kad Tolkienas gan greitai bus paskelbtas palaimintuoju.

Kaip vadintų palaimintąjį Tolkieną

Paskelbtasis palaimintuoju paprastai būna įvardijamas dvejopai: oficialiai liturgiškai ir, kitaip tariant, liaudiškai. Oficialus įvardinimas paprastai apima vardą ir vietovardį, kuriame veikė palaimintasis bei šventasis arba apima jo krikščioniško gyvenimo dėmenis, pvz. Tomas Akvinietis, Kotryna Sienietė, Jonas Auksaburnis, Motina Teresė ir kt.

Abejotina, kad Profesorių vadins palaimintuoju Tolkienu, nors gali būti, kad toks vardas galėtų pasklisti tarp žmonių. Beatifikacijos atveju, tikėtina, jis bus vadinamas Jonu Oksfordiečiu arba Jonu Rašytoju. Nors, jei leistumėmės į tolkieniškų pasaulių svajas, manau, kad jo kūrybos fanai mieliau vadintų jį Jonu Viduržemiečiu, mat Profesoriaus grožinės literatūros veiksmas vyksta būtent šioje fantastinėje šalyje. Kitas variantas galėtų būti Jonas Hobitonietis, mat pats rašytojas juokais save tapatino su nemėgstančiais keliauti hobitais.

Dar pasvajokime

Tolkieno paskelbimo palaimintuoju atveju, jis bus pagerbiamas liturgiškai, vadinasi, turės atsirasti tam tikros maldos ar maldingumo praktikos, kurios, žinoma, nebus privalomos visai Bažnyčiai. Pradžioje tai greičiausiai bus minėjimas, skirtas vietos vyskupijai ir švenčiamas įvairių katalikiškų tolkienistų bendruomenių.

Galima pasvajoti ir apie tai, jog atsiras bendruomenės, kurios liturgiją švęs Tolkieno sukurta elfų kalba. Žinoma, ją turėtų patvirtinti Vatikano liturginė komisija, bet pasvajoti juk galima, ar ne? Verta pastebėti, kad tokia galimybė yra įmanoma, mat dalį Tolkieno sukurtų ir jo knygose naudojamų kalbų vartoja tolkienistai, jos turi savo gramatiką bei žodyną. Egzistuoja grožinės literatūros tekstų, verstų į Tolkieno sukurtas kalbas, o ir kai kurios Šventojo Rašto dalys jau yra išverstos į vieną iš elfų kalbų, vadinamą kvenija. Pavyzdžiui, viena žinomiausių Biblijos citatų „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16) kvenijos kalba skamba šitaip: „An Eru emélië i mar tenna antië ernóna Yondorya, i ilquen ye savë sessë lá nauva nancarna, mal samuva oira coivië“.

Tad šis pasvajojimas nėra visai iš piršto laužtas.

Malda dėl Tolkieno skelbimo palaimintuoju

Žinoma, vien maldos paskelbimui palaimintuoju nepakanka, turi būti
ištirtas kandidato gyvenimas. Tačiau toliau pateikiame maldą, kuria
galite melstis, jei jums aktualu ir svarbu savo rašytoją turėti kaip
oficialiai Bažnyčios paskelbtą užtarėją danguje. Tad galima melstis ir
viltis, kad ateityje galėsime ištarti: „Palaimintasis Jonai
Oksfordieti, melski už mus!“

Švenčiausioji Trejybe, dėkojame Tau už šią malonę Bažnyčiai – Džono
Ronaldo Ruelio Tolkieno gyvenimą, ir už tai, kad leidai, jog Tavo
Kūrimo poezija, Tavo Sūnaus Kančios slėpinys ir Šventosios Dvasios
simfonija nušvistų per jį ir jo kūrybinę vaizduotę. Visiškai
pasitikėdamas Tavo begaliniu gailestingumu bei motinišku Mergelės
Marijos užtarimu jis parodė mums gyvą Jėzaus atvaizdą, įsikūnijusio
Dievo išmintį, o taip pat ir tai, kad šventumas yra būtina paprasto
krikščioniško gyvenimo norma bei būdas pasiekti vienybę su Tavimi.

Per jo užtarimą, pagal Tavo valią, duok mums tų malonių, kurių Tave prašome…

Viliamės, kad greitu laiku jis bus priskirtas į Tavo šventųjų bendriją. Amen.

Žurnalas „Kelionė“, 2018 Nr. 1

One Comment

  1. Na, o kur žadėta malda lietuvių kalba?

Komentuoti: Hobitas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *