1934 m. sausio 28 d. Kaune mirė Vilius Dovilas, teisininkas, visuomenės veikėjas, akademinio jaunimo telkėjas, spaudos bendradarbis.
Gimė Vilius Dovilas (Wilhelm Dawils) 1906 m. sausio 1 d. Svencelėje (Priekulės vls., Klaipėdos aps.), buvo penktas, jauniausias, vaikas pamario ūkininkų Jonio ir Anikės (g. Plonaitytės) Dovilų šeimoje. Tėvas Jonis Dovilas (1868–1938) aktyviai dalyvavo lietuvininkų tautiniame judėjime, talkino Prūsijos landtago deputatui, kunigui Viliui Gaigalaičiui (1870–1945) į visuomeninę veiklą įtraukiant pamario žvejus. Priekulėje rengiamose lietuviškose „Aidos“ ir „Vilties“ draugijų šventėse dalyvaudavo ir vyresnieji Dovilų šeimos vaikai, jaunėlis Vilius smalsiai klausydavosi jų įspūdžių.
Baigęs pradžios mokyklą, Vilius Dovilas nuo 1916 m. mokslus tęsė Klaipėdos Luizės gimnazijoje, žaidė futbolą, ypač domėjosi literatūra. Galvojo toliau studijuoti teologiją arba pedagogiką, vis dėlto galiausiai apsisprendė pasirinkti teisės studijas.
1932 m. balandžio 10 d. Vilius Dovilas baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą Kaune. Studijų metais aktyviai dalyvavo kultūrinėje, tautinėje studentiškoje veikloje. Su Kristupu Gudaičiu (1894–1972) ir kitais bendraminčiais 1928 m. kovo 29 d. Lietuvos universitete įregistravo akademinę studentų draugiją „Mažoji Lietuva“, buvo išrinktas jos pirmuoju pirmininku. Būdamas Vydūno idėjų ir gyvensenos sekėjas, Vilius Dovilas prisidėjo universitete steigiant filoteosofų draugiją. Teisės žinias gilino Karaliaučiaus universitete, bendradarbiavo laikraštyje „Lietuvos studentas“, žurnale „Akademikas“.
Dar studijuodamas, Vilius Dovilas 1931–1932 m. dirbo spaudos referentu Klaipėdos gubernatūroje, kartu redagavo Klaipėdos krašto laikraščio „Lietuvos keleivis“ (red. Jurgis Tramišius) dvisavaitinį, o vėliau savaitinį priedą jaunimui (iki 1932 m. gegužės). Nuo 1933 m. Vilius Dovilas buvo Lietuvos teismo Vyriausiojo tribunolo Klaipėdos skyriaus sekretorius.
Sulaukęs vos dvidešimt aštuonerių, 1934 m. sausio 28 d. ankstų rytą Vilius Dovilas staiga mirė nuo apendicito.
„…jis buvo vienas iš tų, kurie ne sau gyvena, bet visiems, kuris neieškojo savinaudos, o visuomenės gerbūvio. Ypač jaunimo kilnumas, taurumas, dorovingumas bei gilus tautiškas susipratimas jam labai rūpėjo. Gaila, kad jis toje savo mėgiamoje srityje tik taip trumpai galėjo veikti. Jis mirė būdamas 28 metų. Apie 20 metų jis praleido mokykloje, gimnazijoje, universitete. Gerai mokslu apsišarvavęs jis norėjo nuo savo dvasinių turtų perduoti kitiems. <…> Neturime dar daug savų vyrų, kurie tinkamai prisimokinę galėtų stoti į visuomenišką darbą. Tie, kurie galėtų dirbti, yra daugumoje užimti savo tiesioginėmis pareigomis ir nebegali. Taip ir pasidaro mums kiekvienas naujas žmogus brangus ir vertingas,“ – atsisveikindamas su bendražygiu „Lietuvos keleivio“ savaitiniame jaunimo priede rašė tuometinis jo redaktorius, „Santaros“ pirmininkas Jonas Grigolaitis (1902–1957). (Draugą į amžius išlydėjus// Mažosios Lietuvos jaunimas, 1934 m. vasario 8 d. (Nr.3), p.2).
Velionį iš Kauno į Klaipėdą atlydėjo gausus būrys studentų korporacijų atstovų, čia prie karsto atsisveikino Tribunolo teisėjai, kiti bendradarbiai, tuomet velionis buvo per Priekulę pargabentas į gimtąją Svencelę. Iškilmingoms Viliaus Dovilo laidotuvėms 1934 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, vadovavo prof. kun. dr. Vilius Gaigalaitis ir velionio bendramokslis, kunigas Adomas Gelžinius. Neilga buvo žemiškoji Viliaus Dovilo kelionė, tačiau prasminga…
Pagrindinėje nuotraukoje Lietuvos universiteto akademinės studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ nariai. Sėdi iš kairės: teis. stud. Vilius Dovilas, gamt. mat. stud. Martynas Purvinas, med. stud. Kristupas Gudaitis, teis. stud. Dovas Jagomastas; stovi iš kairės: gamt. stud. Erikas Purvinas, teol. stud. Jonas Pauperas, teol. stud. Adomas Gelžinius, teis. stud. Jonas Grigolaitis. Nuotrauka iš dr. Kristupo Gudaičio Kanadoje 1957 m. išleistos knygos „Lietuviai evangelikai“.
