Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.

 

1918 m. mirė austrų dailininkas Gustavas Klimtas.

Jis gimė 1862 m. netoli Vienos, tuometinėje Austrijos-Vengrijos imperijoje, daugiavaikėje šeimoje. Tėvai buvo linkę į meną ir nenuostabu, kad jaunasis Gustavas nusprendė mokytis Dailės ir amatų mokykloje. Pirmasis dailininko darbas, kurį jis atliko kartu vienu iš brolių – Vienos miesto centro dekoravimas paveikslų serijomis. Užsakymas įvykdytas labai sėkmingai ir Gustavas Klimtas gavo apdovanojimą iš paties imperatoriaus. Didelė dalis G. Klimto darbų ir buvo valstybiniai užsakymai dekoruoti kurias nors patalpas ar kitas erdves.

Klimtas bandė keisti Austrijoje vyraujančias dailės madas. Susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Peticijas prieš jo parodas pasirašinėjo net parlamentarai. Dailininkas buvo kaltinamas ir dėl savo stiliaus, ir dėl didelio erotiškumo darbuose. Nepaisant visų protestų ir kritikos, Klimtas drąsiai gali būti vadinamas garsiausiu Vienos dailininku XX a. pradžioje. Jo paveikslai unikalūs pirmiausia atlikimo technika, spalvų deriniais. Paprastai dailininkas priskiriamas simbolizmui, tačiau tai itin savitas simbolizmo pavidalas.

Garsiausias G. Klimto darbas – 1907 m. nupieštas „Bučinys“.

1932 m. gimė prancūzų režisierius Fransua Triufo.

Jis gimė Paryžiuje ir buvo pavainikis, taip ir nežinojęs, kas yra tikrasis jo tėvas. Savo tėčiu jis vadino Rolaną Triufo, kuris vedė jo mamą ir berniuką įvaikino. Tiesa, berniuką daugiau augino ne mama, bet močiutė, kurią jis labai mylėjo. Pastaroji įdiegė Fransua meilę knygoms ir muzikai. Tačiau Fransua nejaukiai jautėsi namuose ir stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su bendraamžiais už namų sienų. Tai tikrai nepadėjo jam būti uoliu mokiniu ir jis buvo pašalintas bent iš kelių mokyklų.

Sulaukęs, keturiolikos, nusprendė gyventi savarankiškai. Manė, kad mokykla jam nieko gero negali duoti ir žymiai geresniu ugdymu yra knygos ir filmai. Vaikinas užsibrėžė tikslą kas savaitę pažiūrėti ne mažiau kaip tris filmus ir perskaityti ne mažiau kaip tris knygas.

Ilgainiui vaikinas susižavėjo kinematografija, jam didelę įtaką padarė Andrė Bazenas.

Triufo rašė scenarijus, o vėliau tapo ir kino režisieriumi, kuris išsiskyrė ypatinga pasakojimo maniera. Ingmaras Bergmanas ne kartą kartojo, jog nėra daugiau režisierių, kurie taip įtaigiai mokėtų pasakoti istoriją, kaip Triufo.

Nors Triufo vadinamas autorinio kino teoretiku, jis kritikavo griežtą perskyrą tarp autorinio ir komercinio kino. Jo mėgstamas argumentas buvo, kad komerciškiausias per visą kino istoriją režisierius buvo Čarlis Čaplinas, tačiau ar kas drįstu sakyti, kad jo pastatyti filmai nėra autoriniai, kad čia nėra meno?

Triufo režisavo daug kino juostų, už filmą „Amerikietiška naktis“ yra pelnęs Oskarą, skiriamą geriausiam užsienio filmui. Visgi originaliausi jo filmai sudaro savitą ciklą, kurį jungia herojus Antuanas Duanalemas. Ciklas prasideda pusiau autobiografiniu „Keturi šimtai smūgių“ ir yra pratęsiamas „Antuanas ir Koletė“, „Pavogtas bučinys“, „Šeimos židinys“, „Pabėgusi meilė“.

Režisierius mirė nuo smegenų auglio 1984 m. Paryžiaus priemiestyje. Neretai jis vadinamas pačiu „prancūziškiausiu“ XX amžiaus menininku.

1952 m. Jungtinės Karalystės valdove tapo Elžbieta II, kuri jau dabar yra ilgiausiai šiame soste išbuvusi monarchė.

Elžbieta Aleksandra Marija Vindzor gimė Londone 1926 m. ir visiems rodo unikalų ilgaamžiškumo ir elegancijos pavyzdį. Ji buvo Jorko kunigaikščio ir kunigaikštienės, kurie vėliau tapo karaliumi Jurgiu VI ir karaliene Elžbieta, pirmagimė.

1947 m. ji ištekėjo už Edinburgo kunigaikščio princo Filipo ir su juo susilaukė keturių vaikų.

Kai jos tėvas, karalius Jurgis VI 1952 metais mirė, Elžbieta tapo jo įpėdine.

Šiandien JK monarchė taip pat yra Antigvos ir Barbudos, Australijos, Bahamų, Barbadoso, Beliso, Kanados, Grenados, Jamaikos, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Sen Kits ir Nevio, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tuvalu, Saliamonų salų karalienė. Elžbieta II taip pat yra Anglikonų bažnyčios galva ir JK ginkluotų pajėgų vyriausiasis vadas. Šalyse, kurių karalienė yra Elžbieta II, gyvena maždaug 129 milijonų gyventojų.

2006 m. karalienė Elžbieta II oficialaus vizito metu aplankė Lietuvą.

Nors Didžiojoje Britanijoje ar kitose JK valstybėse kartas nuo karto kyla diskusijos, ar karalienė Elžbieta II neturėtų būti paskutinė monarchė, po kurios derėtų atsisakyti monarchijos, tačiau gyventojų apklausos rodo, kad kur kas daugiau žmonių palaiko idėją, jog monarchija ir toliau turi egzistuoti, nes suteikia JK unikalumą ir stabilumą.

Beje, JK karalienė turi gana neįprastų privilegijų. Pavyzdžiui, ji gali vairuoti automobilį be teisių, negali būti suimta, turi savo privatų bankomatą, turi savo poetą, jai nereikalingas pasas. Taip pat JK monarchas būtinai turi būti anglikonas, nes kitaip negalėtų būti Anglikonų bažnyčios galva.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *