Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.

1970 m.

1924 m. gimė japonų rašytojas Kobo Abė.

Būsimo rašytojo, dramaturgo vaikystė prabėgo Mandžūrijoje, tiesa vyresniąsias klases baigė jau Japonijoje. Baigė Tokijo imperatoriškąjį universitetą, kur studijavo mediciną. Tačiau dėl prasto balo baigiamajame specialybės egzamine praktiškai prarado galimybę būti praktikuojančiu gydytoju.

1947 m. paskelbė pirmąją poezijos rinktinę „Anoniminės eilės“. Čia jis ragino skaitytojus protestuoti prieš nepakeliamą tikrovę. Netrukus paskelbė ir prozos kūrinį „Molinės sienos“.

Pokarinėje Japonijoje būta labai daug egzistencinių paieškų. Tai ryšku ir literatūroje, kurioje pastebimos tendencijos ieškoti sąsajų su kitomis gyvenimo formomis. Štai Kobo Abė bandė įvairiai eksperimentuoti, net sukūrė savo teatrą. Pastarojo spektakliai buvo visai neblogai sutikti užsienyje, bet visiškai ignoruojami Japonijos žurnalistų. Eksperimentavo fotografijos srityje.

Lietuvoje rašytojas geriausiai žinomas dėl jo filosofinės prozos šedevrų – „Moteris smėlynuose“ ir „Svetimas veidas“. Čia galima atrasti savitą egzistencialistinės filosofijos versiją ir nemažai analogijų su A. Kamiu bei F. Kafkos darbais. „Moteris smėlynuose“ – tai veikiausiai žymiausias rašytojo darbas, išverstas į keliasdešimt kalbų, pagal jį buvo nufilmuotas kino filmas. Mirė rašytojas 1993 m. Tokijuje.

2013 m. mirė italų režisierius Damiano Damiani.

Šis režisierius išgarsėjo savo filmais ir serialais apie mafiją. Nebuvo pats talentingiausias savo šalies režisierius, bet neblogai žinomas Sovietų Sąjungos žiūrovams. Neatsitiktinai būtent šis režisierius minimas vienoje iš grupės „Antis“ dainų, sukurtų Atgimimo laikotarpiu.

D. Damianis gimė Šiaurės Italijoje. Mokėsi dailės Milane. Taip pat ir kinematografe debiutavo pirmiausia kaip režisieriui talkinantis dailininkas.

Jo režisūrinis debiutas – dokumentinė kino juosta apie mafiją, pasirodžiusi 1947 m. Tiesa, jo režisuoto meninio filmo teko palaukti dar trylika metų.

Produktyviausias režisieriui buvo XX a. septintasis dešimtmetis. Jis vadovavo vienam iš labai populiarių itališkų vesternų „Kulka generolui“ filmavimui, o 1968 m. pradėjo ciklą kino juostų, kurios buvo skirtos mafijos temai. Pirmasis filmas – „Pelėdos diena“.

Tarptautiniu mastu labiausiai režisierius išgarsėjo serialu „Aštuonkojis“, kuriame vaizduojama tuometinė italų mafija ir jos įtaka politikai. Šis serialas buvo labai populiarus ir Lietuvoje.

Deja, tai buvo bene paskutinis tikrai vertas dėmesio režisieriaus darbas. Jis dar bandė kurti filmus, bet, kaip pastebėjo kritikai, juose labai trūko koncentracijos ir tikros intrigos. Mirė jis

2013 m., kai jo šlovė jau buvo praeityje ir jo vardas jaunajai kartai menkai ką reiškė.

Tik faktai:

  • 321 m. Romos imperatorius Konstantinas paskelbė dekretą, kad Saulės diena (sekmadienis) turi būti poilsio diena visoje Imperijoje.
  • 1968 m. BBC pirmą kartą žinių laidą transliavo spalvotai. Daugelis žiūrovų kurį laiką buvo sutrikę ir net tvirtino, kad spalvos menkina žinių patikimumą.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *