Silvija Vainovskaja. Laiškas Dievui

Sveikas, Dieve,

Tau noriu pasakyti ačiū už suvokimą, jog esu Tavo vaikas, jog Tu, Dieve, visuomet šalia.

Aš juntu norą pažinti Tave, Tavo tiesą, Tavo žodį, skaitydama Bibliją: tai suteikia vilties ir tikėjimo, formuoja siekį pažinti save ir kitą, elgtis dorai ir vadovautis Tavo mokymu. Labiausiai prie Tavęs priartėti, daug išmokti ir suvokti man padėjo Biblija. Juk trumpiausias atstumas, kaip sako italų rašytojas B. Fereras, tarp žmogaus ir tiesos yra pasakojimas…

Visų pirma, skaitydama pasakojimą apie dešimt talentų, aš supratau, jog kiekvienas mano talentas ir mokėjimas – tai dovana, kuri įpareigoja mane puoselėti ją, neužkasti, nebijoti, panaudoti ją savo ir kitų naudai. Šis pasakojimas padėjo suvokti neįkainojamą savirealizacijos vertę.

Dviejų brolių – Kaino ir Abelio – istorija mane labai paveikė. Pavydo apakintas vyresnysis brolis Kainas nužudo jaunesnįjį. Už tai patiria Tavo, Dieve, bausmę, tampa sąžinės ir savigailos kankiniu, praranda dalį savęs paties. Tolesnį gyvenimą jam tegali garantuoti atgaila. Ši istorija padėjo suvokti, jog nėra žmogžudystės be savižudybės, o pavydas užtemdo mūsų akis, verčia konkuruoti, matyti aukštesniųjų jėgų nesąžiningumo iliuziją, išmuša žemę iš po kojų, priverčia pamiršti savąjį žmogiškumą. Pavydas veda į pražūtį.

Taip pat Tu, Dieve, mokai mane atsiprašyti ir atleisti. Labai daug mąsčiau apie atsiprašymą ir atleidimą, kai skaičiau J. Biliūno novelę „Lazda“. Baudžiauninkas tėvas, patyręs sunkią prievaizdo Dambraucko skriaudą, atskleidė man visą Tavo mokymo atleisti prasmę. Tėvas atleido Dambrauckui, suteikė šiam pagalbą ir netgi leido mokyti savo vaiką. Taip orus, tyrą širdį turįs žmogus padėjo skriaudikui atsiverti ir tobulėti – mokyti kitą, priimti pagalbą ir atsiprašyti (simboliškas gestas paliekant lazdą). Ši novelė atskleidė man visą tiesą: atleisdamas iš pykčio, noro kerštauti išsivaduoji pats ir gali išgelbėti skriaudiką.

Dieve, Tu liepei man mylėti be sąlygų – ir artimą, ir priešą. Tik meilė mums parodo teisingą kelią, išmoko pažinti bei suprasti ir kitą, ir save, leidžia išgelbėti kitą, atleisti ir jam, ir sau. Meilė padeda neužteršti širdies – ji harmonizuoja ir kuria. Tai liudija kultūra: vaidybiniame filme „Choristai“ naujo muzikos mokytojo meilė vaikams, vėliau jo dovanojama muzika atveria auklėtinių širdis, harmonizuoja sielą, išvalo ją nuo pykčio, nuoskaudų ir neapykantos. Pasaulis tame internate „Kūdros dugnas“ arba perkuriamas, arba sukuriamas iš naujo. I. Šeiniaus romane „Kuprelis“ Olesio meilė Gundei nuolat gaivina brangiausia, ką jis turi, – prisiminimus, tapusius ryšiu su praeitimi ir jo laimingu jaunystės gyvenimu. Evangeliniame pasakojime apie sūnų palaidūną tėvo meilė įprasmina nusidėjėlio sūnaus atgailą, išlaisvina jo sielą. Sūnus grįžta į namus – ir į šeimą, ir į paties nusižeminusio atgailautojo širdį grįžta harmonija ir ramybė. Sofoklio tragedijoje „Antigonė“ mergina paaukoja savo gyvybę, kad palaidotų brolį. Jos meilė užtikrina pareigos mirusiajam išpildymą,  svarbiausia, leidžia Antigonei išsaugoti orumą, ištikimybę sau, baime neužterštą širdį ir sielą, vadinasi , taip pat ir laisvę.

Šie pasakojimai atskleidžia, kad meilė reikalauja daug jėgų ir stiprybės. Įsimintinas titano Prometėjo pavyzdys: jis, neabejotinai žinodamas apie laukiančią bausmę,  aukojosi iš meilės ir gailesčio žmonėms – atnešė jiems ugnį, nutraukdamas gyvulišką egzistenciją. Šie ikikrikščioniški pasakojimai nė kiek neprieštarauja, Dieve, Tavo mokymui: Tu pats aukojai savo kraują ir gyvybę dėl žmonių gerovės…Meilės ir aukos samprata yra universali, nepavaldi laikui ir erdvei. Kai ateis laikas mano aukai, aš žengsiu, kaip ir Tu, be baimės ir savigailos, oriai ir nedvejodama. Bent taip manau…

Dieve, buvimas Tavo vaiku ir ėjimas Tavo keliu bei vadovavimasis Tavo mokymu man suteikia stiprybės, vilties, tikėjimo, padeda vengti klaidų, suteikia supratimą, kad siekiant tikslų būtini išbandymai, aukos, pastangos. Tu mokai mylėti, atsiprašyti ir atleisti. Tavęs klausydama randu gyvenimo ir išsigelbėjimo kelią, paguodos ir palaikymo žodžius. Tu man parodai kelią ir žinau, kad mane išmokysi dar daugybės tiesų. Ačiū Tau.

Silvija, Tavo dukra