Lygiai prieš 60 metų, 1959 metų kovo 28 d. Vilniuje gimė kompozitorius, džiazo pianistas, charizmatiškas atlikėjas Gintautas Abarius.

Jo kaip atlikėjo žvaigždė pradėjo kilti praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje–devinto dešimtmečio pradžioje ir visą tą laiką negeso, o tik ryškėjo. Išstudijavęs klasikinius kompozitorius, jis tapo klavišinių instrumentų virtuozu, todėl jo džiazas visada skambėjo itin turiningai ir nenuobodžiai. Jo suburto trio koncertų programose nuolatos skambėjo improvizacijos.

Pasak G. Abariaus bičiulio Arkadijaus Gotesmano, „jei kada nors būtų rašoma Lietuvos muzikinės kultūros, ypač džiazo, istorija, Gintauto Abariaus vardas turėtų figūruoti tarp labiausiai nusipelniusių šioje srityje. Jo kūrybinis palikimas jau yra mūsų istorijos dalis.“

G. Abarius yra žinomas ir kaip estradinių dainų kompozitorius. Dauguma jo dainų, kurios išsibarstė įvairiuose rinkiniuose, yra tapusios Lietuvos estrados klasika –„Mažyte mano“, rokenrolas „Daiva“, Vytauto Kernagio atliekama „Šaukiu aš tautą“ pagal Bernardo Brazdžionio žodžius ar Atgimimo metais tiesiog himnu virtusi daina „Dieve, laimink Lietuvą“. Jo sukurtas dainas dainavo tokie atlikėjai kaip Ovidijus Vyšniauskas, Viktoras Malinauskas, Egidijus Sipavičius, Rosita Čivilytė, Vytautas Kernagis ir kt.

Paskutiniais gyvenimo metais jis surengė įspūdingų koncertų su kameriniu orkestru, kuriame grojo Mocarto kūrinius drauge su pianistu Povilu Stravinskiu.

G. Abariaus talentas itin subtiliai atsiskleidė ir kuriant krikščionišką muziką. Po atsivertimo, kuris jo paties žodžiais tariant, tapo išėjimu iš pragaro į gyvenimą, jo džiazinės kompozicijos įgavo dvasinę dimensiją, ir kompozitorius, kaip pats mėgo sakyti, ėmė kurti sakralųjį džiazą bei giesmes. Viena iš žymiausių jo giesmių yra „Šventas Dievo Avinėli“, kuri buvo giedama ne tik „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje, kurios nariu daugelį metų buvo G. Abarius, bet ir katalikų bažnyčiose per šv. Mišias. Jo giesmės, kaip ir paties kompozitoriaus laikysena, buvo labai ekumeniškos. Beje, 1991 metais jis sukūrė „Džiazo mišias“ chorui, solistams ir orkestrui, ir tai liudija gyvą jo ekumenizmo dvasią.

G. Abarius mirė 2010 m. rugpjūčio 10 d. Rolyje, Šiaurės Karolinoje, JAV. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Comments are closed.