Kovo 29-oji – tai diena, kai 2004 metais Lietuva įstojo į NATO gretas.

Kas ta NATO?

Tai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (angl. NATO – North Atlantic Treaty Organization; pranc. Organisation du traité de l’Atlantique Nord – OTAN), tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, karinis aljansas, įkurtas 1949 m. balandžio 4 d.

NATO atkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ąjį straipsnį, ji pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes. Siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.

Ką tai reiškia?

Sutarties 4 straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės-narės.

NATO narystė atvira „bet kuriai kitai Europos valstybei, galinčiai padėti plėtoti šios sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto erdvės saugumo“.

NATO taip pat vykdo Narystės veiksmų planą. Su juo teikiami praktiniai patarimai ir kryptinga pagalba padeda pretenduojančioms narėms pasiruošti narystei ir užtikrinti atitiktį svarbiausiems reikalavimams.

NATO yra įsipareigojusi ginčus spręsti taikiai. Jei diplomatinės pastangos yra bevaisės, ji turi karinę galią imtis krizių valdymo veiksmų. Jie vykdomi pagal NATO steigimo sutarties kolektyvinės gynybos išlygą – Vašingtono sutarties 5 straipsnį – arba pagal Jungtinių Tautų mandatą, atskirą arba bendradarbiaujant su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

NATO yra Europos ir Šiaurės Amerikos šalių sąjunga. Ji užtikrina unikalų ryšį tarp šių dviejų žemynų ir suteikia galimybę konsultuotis ir bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse bei kartu vykdyti tarptautines krizių valdymo operacijas.

Strateginėmis koncepcijomis nustatomi pagrindiniai Aljanso uždaviniai ir principai, vertybės, besikeičianti saugumo aplinka bei strateginiai Aljanso kitam dešimtmečiui išsikelti tikslai. 2010 m. strategine koncepcija apibrėžiami pagrindiniai NATO uždaviniai, pvz., kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimas saugumo srityje.

Kodėl mums tai svarbu? 

NATO laikosi principo, kad išpuolis prieš vieną ar kelias jos nares yra laikomas išpuoliu prieš visas nares. Tai kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas Vašingtono sutarties 5 straipsnyje.

Iki šiol 5 straipsnis pritaikytas vieną kartą – reaguojant į 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tai reiškia, kad Lietuvos užpuolimo, teroro ar okupacijos atveju, turime labai stiprias valstybes savo užnugaryje, kurios pasirengusios padėti ir mus ginti.

NATO nuolat diegia naujoves ir prisitaiko siekdama užtikrinti, kad jos politika, pajėgumai ir struktūros atitiktų esamas ir būsimas grėsmes, įskaitant kolektyvinę narių gynybą.

Nariai

Kiekvieną dieną šalys narės konsultuojasi ir priima sprendimus, susijusius su saugumo klausimais visuose lygmenyse ir įvairiose srityse. „NATO sprendimas“ – tai visų 29 šalių narių kolektyvinės valios išraiška, nes visi sprendimai priimami remiantis susitarimu.

Labai daug pareigūnų bei civilių ir karo ekspertų kiekvieną dieną renkasi NATO būstinėje, kad apsikeistų informacija, pasidalytų idėjomis ir, kai reikia, padėtų ruošti sprendimus bendradarbiaujant su nacionalinėmis delegacijomis ir NATO būstinėje dirbančiais darbuotojais.

Valstybių įstojimo į NATO metai.

NATO struktūra

NATO struktūroms išlaikyti yra sukurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, besiremiančios išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t. y. karinį ir civilinį, biudžetus. Spręsti finansiniams išteklių sunkumams buvo įkurta Vyriausioji išteklių taryba (SRB).,

NATO politinės ir karinės struktūros:

– Šiaurės Atlanto sąjungos taryba (NAC)

– Gynybos planavimo komitetas (DPC)

– Branduolinio planavimo grupė (NPG)

– NATO Karinis komitetas

– NATO Parlamentinė asamblėja

Kai susikūrė NATO, susibūrė ir taryba, kurią sudarė ministrai iš įvairių narių valstybių ir susitikdavo Londone kasmet. 1950 metų gegužę taryba pradėjo svarstyti, jog reikia pokyčių, norint atidžiau stebėti organizacijos darbą. Buvo nutarta. išrinkti organizacijos lyderį. 1950 m. Liepos 25 d. buvo išrinktas amerikiečių deputatas Charles Spofford. Bet NATO organizacija vis plėtėsi ir jos atsakomybė ir svarba vis didėjo, todėl buvo sukurtas laikinas tarybos komitetas, kuriam vadovavo W. Averell Harriman. Ši grupė atidarė oficialų sekretoriatą Paryžiuje ir paskyrė jį valdyti NATO biurokratiją. Buvo nuspręsta, kad organizacijos pirmininko nebeužtenka.

1952 m. vasarį paskyrė pirmąjį generalinį sekretorių, kuris tapo atsakingas už visą darbuotojų komandą, bus atskaitingas tarybai.

Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Vienos iš aukščiausių pareigų šiandien NATO – būtent generalinio sekretoriaus. Tai diplomatas, atstovaujantis visai NATO organizacijai visuose susitikimuose, taryboje, posėdžiuose. Jis atsakingas už aljanso koordinavimą, efektyvų darbą, skaidrių ir taikių ryšių palaikymą tarptautiniu lygmeniu. Bet NATO karinės pajėgos nėra jam pavaldžios.

Pirmasis NATO generalinis sekretorius buvo britas Lordas Izmėjus (Lord Ismey), pareigas ėjęs 1952–1957 m.

Šiuo metu NATO generalinis sekretorius (nuo 2014 m. spalio mėn.) yra norvegas, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas, Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).

Jokio formalaus generalinio sekretoriaus išrinkimo proceso kaip ir nėra. Tiesiog tradiciškai visi NATO nariai pasiekia bendrą susitarimą, kas kitas turėtų užimti šias pareigas. 

Lietuva ir NATO

Lietuva su NATO bendradarbiauja nuo 1991 m. Šių metų gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.

1994 m. sausio 4 d. LR prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M. Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Sausio 27 d. Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PfP) iniciatyvos.

1997 m. liepos mėn. Madride NATO šalių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą, siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione. Rugpjūčio mėn. Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO.

1999 m. balandžio mėn. NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti įstojimui.

2000 m. gegužės mėn. Vilniuje įvyko devynių kandidačių į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros bei įvardyti Vilniaus dešimtuko bendradarbiavimo principai.

2002 m. Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO.

2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.

2004 m. kovo 1 d. NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika dabartinių NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciją.

Kovo 11 d. Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.

Kovo 12 d. LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą.

Kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare. Vašingtone Ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas perdavė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Vyriausybei. Taigi, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.

Himnas

2018 m. sausio 3 d. oficialiai įteisintas NATO himnas. Ji galima išgirsti ČIA . 

Pirmieji himno pasiūlymai buvo jau 5-ojo dešimtmečio pabaigoje, rengiantis Alijanso 10-mečiui. 1958 m. anglas Thomas Hildebrand Preston sukūrė ceremoninį maršą, skirtą sutikti renginio dalyvius Paryžiuje. 1959 m. buvo atlikta taip vadinama „NATO giesmė“ (angl. NATO Song). Muziką sukūrė Vokietijos KOP kapitonas Hans Lorenz, žodžius parašė olandas Stephanus van Dam ir amerikietis Leon van Leeuwen.

1960 m. Jungtinės Karalystės oro maršalas seras Edward Chilton pasiūlė NATO himną, kurį tuo metu sukūrė J. L. Wallace. Himnas apėmė visus penkiolika nacionalinių himnų iš NATO valstybių narių.

Dabar įteisintas 1989 m. kapitono André Reichling muzikinis kūrinys pasirodė sėkmingiausias.

Tai muzikinis kūrinys, sukurtas 1989 m. NATO 40-mečiui paminėti. Kūrinys buvo dažnai atliekamas oficialių NATO renginių metu. Autorius – Liuksemburgo karinių pajėgų orkestro dirigentas kapitonas André Reichling. Himnas neturi žodžių. Yra skirtas atlikti piccolo, fleita, obojumi, trimis klarnetais, trimis saksofonais, dviem Kornetais, dviem trimitais, valtorna, baritonu, trimis trombonais, tūba, mažuoju būgnu.

LATA

Asociacija „Atlanto sutarties Lietuvos bendrija“ (LATA) buvo įkurta prieš daugiau nei 17 metų. Tuomet pagrindinis organizacijos tikslas buvo supažindinti plačiąją visuomenę su NATO tikslais ir veikla bei remti valstybės pastangas tapti pilnateisiais Euroatlantinės bendrijos nariais. LATA yra pirmoji tokio pobūdžio organizacija, įkurta Baltijos šalyse, vėliau LATA tapo tarptautinės organizacijos ATA (angl. Atlantic Treaty Association), šiuo metu vienijančios daugiau nei 40 padalinių skirtingose šalyse, nare.

Su laiku keitėsi ir bendrijos tikslai – šiuo metu LATA siekia ugdyti pilietiškai brandžią ir patriotišką Lietuvos visuomenę, akcentuojant demokratinių vertybių ir principų svarbą šiuolaikinėje valstybėje. Šiandien LATA vienija per tris šimtus narių visoje Lietuvoje, bendrijos skyriai įsteigti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Tauragėje. 2005 m. buvo įkurta LATA Jaunimo taryba, kurios veikla orientuota į jaunimą. LATA siekia burti kuo platesnį bendraminčių ratą, todėl asociacija vienija labai įvairius žmonės: nuo moksleivių ir studentų iki žinomų politikų, diplomatų, kariškių, akademikų. LATA pastoviai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, VšĮ „Demokratinės politikos institutas“, asociacija „Akademinis politologų klubas“; bendrijos veiklą noriai remia Švietimo ir Mokslo, Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijos, savivaldybės, NATO Viešosios Diplomatijos padalinys, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir kt.

Nuo pat įkūrimo, organizacija inicijavo ir Lietuvoje surengė kelis šimtus įvairių konferencijų, diskusijų, seminarų, išleido ne vieną nekomercinį leidinį. Tęstiniai projektai jaunimui – „Aliante“ ir „Kaip veikia NATO?“ – kiekvienais metais sutraukia po kelis šimtus dalyvių.

LATA yra pateikusi rekomendacijų LR Seimui ir Vyriausybei dėl tam tikrų sričių teisinio reguliavimo tobulinimo. Per ilgametę patirtį LATA užsitarnavo gerą vardą bei pasitikėjimą tarp Lietuvos ir tarptautinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų. Aukštu organizacijos įvertinimu galima laikyti jos atstovų kvietimą dalyvauti priėmimuose pas LR Prezidentą J.E. Valdą Adamkų, taip pat NATO Generalinio Sekretoriaus Jaap de Hoop Scheffer sveikinimą organizacijos dešimties metų jubiliejaus proga.

LATA buvo pirmoji Lietuvos nevyriausybinė organizacija įgyvendinusi vystomojo bendradarbiavimo projektą su Afganistanu, Gruzijoje veikia 10 LATA įkurtų NATO informacijos centrų, sėkmingai įgyvendinta keletas iniciatyvų Ukrainoje, Karaliaučiuje (Rusija) ir kitose šalyse. Daugiau informacijos: ČIA .

Naujausi įvykiai:

1. Lietuva yra tarp septynių NATO šalių, 2018 metais įgyvendinusių aljanso sutartą tikslą skirti krašto apsaugai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. NATO pareigūnai tikėjosi, kad 2018-aisiais 2 proc. tikslą pasieks septynios Europos šalys, bet Rumunijos ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi ir jos išlaidos sudarė 1,92 procento. Praėjusį mėnesį paskelbta Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) ataskaita rodo, kad 27 NATO šalims Europoje 2018 metais iki 2 proc. BVP pritrūko 102 mlrd. dolerių (90,2 mlrd. eurų).

J. Stoltenbergas nuolat atkreipia dėmesį, kad bendrai NATO išlaidos gynybai auga ir iki 2020 metų pabaigos sąjungininkės nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią 2016-aisiais išlaidas bus padidinusios 100 mlrd. dolerių (88,5 mlrd. eurų). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sausio mėnesį sakė, kad reguliarūs D. Trumpo pareiškimai dėl išlaidų paskatino sąjungininkes jas didinti.

2. Šiuo metu sprendžiamas ir NATO karinių pajėgų vadovo klausimas. NATO kariniais lyderiais visada skiriami amerikiečiai.
T. Wolterso kandidatūrą iškėlė JAV laikinasis gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas ir ją patvirtino Šiaurės Atlanto Taryba.
Tik dar laukiama oficialaus patvirtinimo pagal JAV procedūras.

Generolas T. Woltersas šiuo metu vadovauja JAV aviacijos pajėgoms Europoje, JAV aviacijos pajėgoms Afrikoje ir NATO aviacijos pajėgoms. Jis yra buvęs naikintuvo pilotas, dalyvavęs keturiose amerikiečių operacijose Irake: „Desert Storm“, „Southern Watch“, „Iraqi Freedom“ and „Enduring Freedom“. T. Woltersas oficialiai pakeis NATO pajėgų Europoje vadą Curtisą Scaparrotti per ceremoniją, kuri artimiausiomis savaitėmis bus surengta NATO būstinėje Belgijos Monso mieste.

Informacijos apie NATO rasite ČIA anglų kalba, ČIA rasite šį tą ir lietuviškai.

Parengė Dominyka Navickaitė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *