Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje. 

1805 m. gimė danų rašytojas Hansas Kristianas Anderesenas

Garsusis nuostabių pasakų kūrėjas gimė Odensės mieste, Danijoje, labai neturtingoje šeimoje. Mama skalbė kaimynų rūbus, o tėtis pigiai taisė batus. Būsimas žymus rašytojas vaikystėje buvo emociškai nestabilus, labai nervingas vaikas, kuris bijojo eiti į mokyklą, nes ten neretai sulaukdavo fizinių bausmių. Būdamas keturiolikos, persikėlė į Kopenhagą. Prieš jam išvykstant, mama pasiteiravo, kodėl iškeliauja, vaikinas nedvejodamas atsakė: „Nes noriu tapti įžymus.“

Savo karjerą jis pradėjo kaip aktorius, nors jo išvaizda kėlė nebent gailestį. Aplinkiniai gailėjosi vargšo vaikinuko ir išrūpino jam galimybę tęsti mokslus. Jį priėmė mokytis nemokamai nedideliame Danijos miestelyje. Jo bendraklasiai buvo šešeriais metais už jį jaunesni. Vėliau Andersenas apie šį savo gyvenimo laikotarpį atsiliepė labai liūdnai. Jam čia nesisekė ir rašytojas taip ir neišmoko taisyklingai be klaidų rašyti. Iki gyvenimo pabaigos laiškuose jis darė grubių gramatinių klaidų.

Andersenas niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Jo dienoraščiai liudija, kad jis galiausiai apskritai nusivylė seksualiniu gyvenimu, nes visos merginos, kurios jam patiko, jį atstumdavo. Yra likę jo romantinių laiškų ir vyrams, tačiau ir ši meilė liko be atsako.

Būdamas dvidešimt ketverių Andersenas parašė fantastinį apsakymą, kuris jį išgarsino – „Kelionė pėsčiomis“. Dar po kurio laiko jis parašė savo žymiąsias „Pasakas“. Vėliau bergždžiai bandė įgyti šlovę, kaip romanistas ir dramaturgas. Andersenas taip ir liko vaikų rašytoju. Beje, pagal jo pasakas buvo pastatytas net baletas „Pasakos paveikslėliuose“. Tačiau jis patyrė nesėkmę.

Būdamas šešiasdešimt septynerių, Kristianas Andersenas nukrito nuo lovos ir stipriai susitraumavo. Išgyveno dar tris metus, bet visus juos neatsigavo nuo gautų traumų. Mirė 1875 m. vasarą ir buvo palaidotas Kopenhagoje.

1982 m. prasidėjo Folklandų karas tarp Argentinos ir Jungtinės Karalystės.

Šis karas dar žinomas Malvinų vardu – taip ispaniškai bei prancūziškai vadinamos salos, kurios tapo priešpriešos priežastimi. Folklandų (Malvinų) salos yra Atlanto vandenyno pietvakariuose. Jas XVI a. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija. XVIII a. vidury salas užėmė prancūzai, kurie jas pavadino Malvinų salomis bei įkūrė pirmąją gyvenvietę Port Lujisą. Tačiau vos po kelių metų salos buvo paskelbtos Didžiosios Britanijos nuosavybe. Tiesa, britams nesisekė visiškai kolonizuoti salyno. Bent jau iki XIX a. trečiojo dešimtmečio. 1816 m. nepriklausoma valstybe tampa Argentina ir jos vadovybė nusprendžia, kad ir šalia jos esančios salos priklauso būtent jai. Tačiau netrukus pačioje Argentinoje kyla vidaus neramumai ir, jais pasinaudojusi, Didžioji Britanija užima salas. Per labai trumpą laiką britai kolonizavo salas, atvežė čia savo žmones. Prasidėjo „šaltasis“ konflikto laikotarpis, kai Jungtinė Karalystė salas laikė savomis, o Argentina – savomis. 1976 m. Argentinoje valdžią užgrobus generolui Leopoldui Galtjeri, pastarasis nusprendė užgrobti salas. Buvo įsitikinęs, kad JK niekaip į tai nereaguos. Todėl 1982 m. balandžio 2  dieną Argentina įsiveržė į salas.

Jau kitą dieną susirinkusi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dauguma balsų priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Argentinos veiksmus ir pareikalavo, kad ši išvestų kariuomenę. Buvo pateiktos ekonominės sankcijos Argentinai. Tiesa, dera pasakyti, kad dauguma Lotynų Amerikos valstybių šiame konflikte rėmė būtent Argentiną.

Kurį laiką JK, kuriai vadovavo Margaret Tečer, apsiribojo vien karingais pareiškimais ir ultimatumais. Bet jau gegužės pradžioje JK aviacija pradėjo bombarduoti Argentinos karių pozicijas. Argentiniečiams pavyko nuskandinti britų eskadrinį minininką, tačiau šie atsakė, sunaikindami vienuolika Argentinos karo lėktuvų. Netrukus prasidėjo britų antžeminė karo operacija. Jau birželio mėnesį britai atstatė savo kontrolę salose ir konfliktas buvo baigtas. Karo veiksmų metu (beje, nė viena pusė oficialiai nepaskelbė karo) žuvo 649 argentiniečiai ir 255  britai.

Konfliktas ilgam sugadino Argentinos ir JK santykius. Pačioje JK jis turėjo teigiamą įtaką M. Tečer populiarumui. Britams patiko jos tvirta ir operatyvi reakcija. Beje, Argentina iki šiol oficialiai nepripažino salų Didžiajai Britanijai ir vertina jas kaip savo teritoriją.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *