Vilniaus Universitetas (VU)  balandžio 1 d. išdidžiai švenčia savo 440 gimtadienį.

VU šiuo metu yra šalies lyderis absoliučioje daugumoje studijų ir mokslo krypčių.
Universitetas išskirtinį dėmesį teikia mokslinių tyrimų ir studijų kokybei bei akademinės minties ir saviraiškos laisvei. Būdamas vienas seniausių universitetų visoje Europoje, VU lig šiol vaidina esminį vaidmenį atrandant ir pritaikant pažangiausias žmonijos technologijas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tarp pagrindinių šių laikų universiteto mokslininkų atliktų darbų – pirmasis interneto ryšys Lietuvoje, pirmasis lazeris, genomo redagavimo įrankio CRISPR-Cas9 atradimas, pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ iškėlimas į kosmosą ir kiti.

Ar žinote šio pirmojo ir didžiausio  Lietuvos Alma Mater istoriją? 

Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų. Buvo įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą.

Per visus 440 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.

1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms. Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas M. K. Sarbievijus (filologai tikrai dažnai lankosi jo vardu pavadintame kiemelyje), žymus oratorius, retorikos meistras Žygima­ntas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti. 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija – viena seniausių Europoje ir seniausia buvusioje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas atiteko valstybinei švietimo ir kultūros institucijai – Edukacinei komisijai. Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos jis pavadinamas Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. jam suteikiamas imperatoriškojo titulas. Tuo metu universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas.

Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, 1919–1939 m. čia veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, kuriame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas.

1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus, bet jau 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi, jis buvo pertvarkytas pagal tarybinių universitetų pavyzdį. 1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. Nors ir varžomas tarybinės ideologijos, Vilniaus universitetas plėtėsi ir stiprėjo, jame susiformavo tarptautiniu mastu pripažintos mokslinės mokyklos, subrendo daug iškilių asmenybių.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, patvirtintas Universiteto statutas, grąžinęs jam autonomiją.

O dabar? 

Šiuo metu VU yra Europos universitetų Magna Charta signataras, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos, tarptautinių Utrechto, UNICA ir Baltijos jūros regiono universitetų tinklo narys. Nuo 2016 m. sausio 1 d. VU pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę.

Pagal „QS World University Rankings“ reitingą Vilniaus universitetas patenka tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų ir užima 401–410 reitingo poziciją.

Vilniaus universitetas patenka tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų ir užima 401–410 reitingo poziciją

2002–2012 m. Vilniaus universiteto rektorius buvo Benediktas Juodka. Nuo 2015 m. rektoriaus pareigas eina Artūras Žukauskas.

VU 440 metų sukaktį įprasmins ir dovana būsimiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų – specialiai šia proga įsteigta Gimtadienio stipendija. Ji padės šimtui talentingų būsimų pirmakursių iš sunkiai besiverčiančių šeimų lengviau įsitvirtinti naujame mieste per pirmuosius studijų metus. Šioms stipendijoms skirtas 200 tūkst. eurų fondas. Reklaminis klipas

„Minint tokią brandžią sukaktį, mūsų idėja yra dosniai dalytis savo gausiai sukaupta patirtimi, žiniomis ir vertybėmis. Visus šventinius metus kviesime šalies gyventojus išpakuoti gimtadienio dovanas, praturtinančias ne materialiai, bet intelektualiai – siūlysime gausybę nemokamų kultūrinių, edukacinių, pažintinių renginių“, – dovanojimo idėją pristato jos autorė, VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Vilma Radzevičienė.

Vilniaus Universitetas gali didžiuotis ir akademiniu mišriu choru „Gaudeamus“. Tai vienas seniausių ir žinomiausių Lietuvos studentų kolektyvų, įkurtas 1940-aisiais. Chorą subūrė žymus chorvedys, pedagogas, kompozitorius, vargonininkas ir kultūros veikėjas Konradas Kaveckas. Vėliau šiam Vilniaus universiteto kolektyvui vadovavo daug įžymių Lietuvos chorvedžių: P. Sližys, P. Gylys, B. Jankauskas, R. Zdanavičius, J. Kalcas; nuo 1995 m. chorui vadovauja Rasa Gelgotienė.

Choras „Gaudeamus“ aktyviai dalyvauja Lietuvos bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, iškilminguose Vilniaus universiteto renginiuose, koncertuoja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose „Gaudeamus“, „Juventus“ bei Lietuvos muzikų sąjungos, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių,  Marijampolės  ir kitų miestų savivaldybių projektuose. 1993 m. rugsėjį choras dainavo Popiežiui Jonui Pauliui II, jo vizito Lietuvoje metu aplankiusiam Vilniaus universitetą.

2012 m. gruodžio 8 d. choras „Gaudeamus“, kartu su Vilniaus universiteto chorais „Pro Musica“ ir „Virgo“ organizavo visiškai naują, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje analogų neturėjusį projektą KLASIKA VISIEMS. Vilniaus universiteto kolektyvai pakvietė dalyvauti projekte visus, kurie pažįsta muzikos raštą ir gali dainuoti iš natų. Atlikti W. A. Mozarto „Requiem“ Šv. Jonų bažnyčioje susirinko per 400 atlikėjų.

2013 m. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga choras aktyviai dalyvavo propaguojant Lietuvos kultūrą užsienyje. Lietuviškos muzikos programą choras pristatė įvairiose Europos šalyse.

Comments are closed.